QUOTE(vavava @ 2009 08 12, 18:14)
Jei turesiu kita vaika (ir nebus pieno) tai gerai pamastysiu ka rinktis.. ar misinuka, ar ozkos/karves piena
Jei reikėtų rinktis, karvės (ožkos) pienas ar mišinukas, tada aš tik už mišinuką. Karvės yra karvėms, iki metų vaikui jo geriau neduoti grynu pavidalu. O "chemija" tam ir pasitelkiama, kad
karvės pieną kuo labiau priartinti
žmogaus pienui.
QUOTE(Raideles @ 2009 08 12, 22:34)
Kitas klausimas būtų kodėl kai kurioms mamoms nepasigamina pakankamai pieno?
Ir taip pat ką reikėtų daryti pastebėjus kurią nors iš indikacijų, kad pieno negana?
Nepakankamai prisigaminti (o greičiau - ne prisigaminti, o "neatsileisti") gali dėl įtampos bei streso. Įtampą ir stresą gali sukelti ir rūpestis, ar pakanka pieno, rūpestis, ar tu gera mama, panika, kas bus, jei pieno neužteks. O pastaruosius rūpesčius gali sukelti (ir sukelia) ir agresyvi MP propaganda.
Ką daryti (ir ką aš dariau). Visų pirma, pamaitinti alkaną, pagirdyti ištroškusį vaiką (kaip ir Biblija liepia

). Taip, tuo pačiu brudu mišinuku, nes nieko geresnio už jį neišrasta. Ir toliau stengtis žindyti. Kaip niekur nieko, atsiribojus nuo visos aplinkos spaudimo, esą, jau viskas, riba peržengta, mišinukas duotas, vadinasi tu netikusi motina, ir toliau gali stengtis nesistengusi. Visada pirma pamaitinti iš abiejų krūtų, o tik po to, jei reikės, duoti mišinuko (60, 100 ml - priklausomai nuo vaiko amžiaus maždaug pusę rekomenduojamos normos). Duoti krūtį ne tik valgymui, bet ir nusiraminimui (t.y. kuo dažniau, bet ir ne sekinančiai dažnai). Atsipalaidavus, be įtampos galvojant, kaip čia padarius, kad šį maitinimą, šią dieną mišinuko neprireiktų. Atsiribojus nuo minčių, kad mišinukas - blogis (nes kitaip smegenis užspaus rūpestis dėl pieno, ir pieno nebeliks). Ir tada gali stebėti, kaip primaitinti reikia vis mažiau, vis rečiau. Nors vaikas auga, maisto reikia vis daugiau. Tai reiškia tik vieną - pieno daugėja. Ir dabar jis niekur, niekur nedings. Nes panikos dėl jo nekils. Visada turėsiu po ranka mišinuko, juk aš jo nebijau, jis mano vaikui tinkamas maistas, tai, ką geriausia žmogus (po Dievo) įstengė sugalvoti. Taip man jau senokai mišinuko nebeprireikia arba prireikia tik retkarčiais, tik dėl kitų priežasčių, ne pieno trūkumo (po to tenka išmesti pradarytą, iki galo nesuvartotą pakelį, nes pasibaigė jo galiojimo laikas). Įvedus antrą košę netgi būna sunkoka sulaukti, kada galėsiu duoti ištuštinti (.). O netrukus jau ir trys maitinimai turės būti pakeisti. Taip ir gyvenam, manau, kad iki pusantrų metų turėčiau išmaitinti. Ir dėkui D, kad yra mišinukai - priešingu atveju, pagulėję ligoninėje, kas dėl išsekimo, kas dėl nervų, vis vien juos gertume, tik visai kitu santykiu (100 : 0) su MP.
