QUOTE(Raideles @ 2009 08 18, 13:45)
Dange, neturiu kada rašyti rašinėlio tema "kodėl aš pasitikiu PSO rekomendacijomis dėl žindymo ir nepasitikiu skiepais ir dirbtinėmis šeimos planavimo priemonėmis". Galiu tik pasakyti, kad žindymas yra natūralus. Jis buvo, yra ir bus, nepaisant PSO rekomendacijų. Žindymą jau bandė pakeisti "moksliškai pagrįstu pieno pakaitalu", o dabar prie jo sugrįžtama. Skiepai ir dirbtinės šeimos planavimo priemonės yra panašiame lygyje su mišiniais
Dėl rekomendacijų primaitinti mišiniu. Čia mes kalbame apie sveikus, išnešiotus, sveikų mamų vaikus. Jiems patikimi kriterijai, kad MP trūksta, yra išvardinti. Taip pat yra pagalbiniai kriterijai, kuriems esant verta pasižiūrėti, ar vaikas gerai žinda, ar ryja, galbūt padaryti šlapimo tyrimą.
Čia yra naujausias dokumentas, kuriame išvardintos mediciniškai priimtinos indikacijos primaitinti naujagimį motinos pieno pakaitalu visam laikui ar laikinai:
http://www.who.int/c...1/en/index.html
Apie žindymo žavesį ir liūdesį jam pasibaigus...
Kažin, kodėl motinos liūdi ir net apsiverkia, kai vaikai baigia darželį ir išeina į mokyklą? Vaikai juk išeina laimingi, patenkinti, išdidūs... Kodėl motinas suima liūdesys, kai vaikai baigia mokyklas? Kai išteka/veda? Ko jos liūdi ir lieja ašaras? Tikriausiai joms labiau reikia, kad vaikas eitų į darželį, į mokyklą, liktų nevedęs/netekėjusi???
Gal ir taip. O gal tiesiog jos per tuos momentus pajunta, kad vaikas užaugo, kad pasikeitė, kad tapo kitoks, kad dar vienas etapas baigėsi.
Žindymas taip pat vienas iš vaiko augimo etapų, o žindymo pabaiga - vaiko augimo etapo pabaiga, o su ja susiję prieštaringi jausmai ir pokyčiai gyvenime.
Kitaip tariant, autoriteto(šiuo atveju PSO) nuomonė ar rekomendacija yra "vartotina", jei atitinka mūsų asmeninius įsitikinimus ar nuostatas, ir abejotina, jei su jomis kertasi

O kas dėl natūralumo.... Natūralumas, mano supratimu, yra gamtos "žaidimo taisyklių" visuma, o ne atskira jų dalis

Sutinku, kad mišinys, vakcinavimas ir cheminė, barjerinė ar kt dirbtinė kontracepcija nėra natūralu, tačiau tuomet tenka pripažinti ne tik natūralų maitinimą, tačiau ir kitas "natūralumo apraiškas", kurios įeina į natūralios atrankos sąvoką.
Dėl motinos jausmų,nutraukus maitinimą.... Kažkaip nesijaučiu gerai, nagrinėdama vienos iš mamų pasisakymą.... Galų gale moteris buvo atvira ir pasidalino savo jausmais, nesinorėtų kaip nors įskaudinti ar užgauti, besikapstatnt po svetimas emocijas. Čia buvo kalbėta apie galimas įvairias "malonumo potyrio" teorijas ilgai žindančioms.Manau, kad esmė ne kažkokiame fiziniame malonumo pojūtyje, o tame, kad mama, ilgą laiką buvusi vieninteliu maisto, nusiraminimo ir kt dalykų šaltiniu savo kūdikiui, neretai labai skausmingai ir nenoriai perleidžia savo "karūną", bijodama, kad naujajame vaiko gyvenimo etape neatras tokios svarbios ir reikšmingos vietos, kaip buvusioji. Neretai tokios situacijos būna pagrįstos labai racionaliais argumentais apie MP naudą, apsaugą nuo ligų ir pan, už kurių dingsta viena pagrindinių priežasčių, jog nebus taip, kaip buvo