XLmama sako: "E.H.Eriksonas knygoje Vaikystė ir visuomenė rašo, kad trumpai žindyti vaikai auga individualistas, ilgai žindyti jaučia didelį bendruomeniškumą. Šiais laikais individualizmas yra vertybė, todėl ilgai žindydamos trukdome vaikui įgyti savybių, reikalingų mūsų visuomenėje."
Na matote as individualizmo nelaikau didele vertybe, man tai daugiau sakes i ratus negu pagalba gyvenime, kadangi dabar visi nuindividualeja individai iki bezabrazijos mokosi kursuose kaip dirbti kartu (team work) - nesugeba buti kolektyve - visai nori vadovauti arba buti isskirtiniais, paskui prasideda alia "manes visuomene nesuvokia" na ir tada jau maistas. Tai aciu dievui jeigu tie maistai geruoju baigiasi, o ne savizudybem nuo tilto, depresijom visam gyvenimui ar narkotikais. Todel individualizmo bijau savo vaikui kaip velnias kryziaus. Kuo labiau individualus - tuo sunkiau gyventi. Todel socialumas man yra labai svarbu ir tikrai mergaite mano labai sociali, labai megsta bendrauti tiek su mazais, tiek su senais, neskirsto vaiku storas ar plonas, grazus ar negrazus. O individualumas issryskes kai subres sveika ir subalansuota asmenybe.
Dar vienas dalykas kuri esu girdejusi viena ausimi, nesu del to tikra, bet tai man siek tiek patinka girdeti, kad zindomi vaikai ne taip greitai ieina i brendimo stadija. As nelabai noreciau, kad 14 metu dukra voliotusi su bernais, noreciau kad tas poreikis ateitu siek tiek veliau.
Papildyta:
QUOTE(JurSan @ 2009 08 17, 17:23)
Sveikos.Na kazkaip uzsukau i sia tema ir norejau pasisakyti.Mano dukrai rugsejo 16d sueis 2 metukai.Ir as jau 3 diena nebemaitynu jos krutym.Tesiog buvau pavargus nuo papinyzmo.Ir dabar tikrai jauciuosi moraliskai sunkiai nes tikrai duryte jau nebe ta,kokia buvo kai maitynau.Tada ji buvo tokia mailute,tada as jai buvau labai reikalinga.O dabar jau ji tokia saltakrauje.

Ir man del to labai graudu.
Nieko viskas bus gerai, nera gi ji saltakrauje, mama visada geriausia.
As irgi esu siek tiek pavargusi nuo papynizmo (labai patiko, tiek prisijuokiau, nes as taip pat tai vadinu), bet negaliu atsispirti kai mergaite ateina ir sako: mamus papus il mana meniukus - kaniu. Kai einam liulio vakare, tai visada mamus papus mana butelukas

O neduodu tai verkia kaip visa gyvenima praradusi. Na reikia vaikui vadinasi, as gi mama, ne pikta kaimyne. O jeigu tavo mergaite atsisake arba pastebejai, kad nera poreikio, na tai viskas susitvarkys. Mama ir be papo yra mylimiausia.