Mano pirmas augo su mišinukais, antrąjį maitinu MP. Tris kartus valio man, aš, atseit, mama dydvyrė, ania? Žodžiu, kadangi aptirties dabar turiu abiem atvejais tai galiu pasakyt... Tas išliaupsintas maitinimas MP, jo teikiama palaima mama.. Matyt, kai visa tai dalino, aš kažkur kitoj eilėj buvau. Maitinu, nes reikia. Maitinimo džiaugsmas, palaima - tik iš praktiško pusės - valio, man nereikia buteliukų, karšto virinto vandens, nereikia skaičiuoti ar įbėriau teisingą kiekį mišinio ( o apsimiegojus taip tikrai būdavo). Visada kartu, paruoštas ir tinkamas naudoti. Dabar kita pusė.. Nu užknisa tai, kad ribojamas laikas, kiek gali būt be vaiko, užknisa, kad tik aš galiu jį pamaitinti 3val nakties... Užknisa, kad naktį tenka sėdėti gerą pusvalandį, vis žadinant vaiką prigludusį prie papo ir miegantį ant rankų..
Mišinukams valio, nes ir vyras gali pamaitinti, aš galiu ramiai miegot
Na, vaikai mano skiriasi. Ar čia dėl maitinimo - nieks nepasakys. Gal ir charakteriai jų kitokie, būdas, asmenybės?
Dėl fizinio artumo.. Nu ką aš žinau. Taip, pirmas manęs nekandžiojo valgydamas, papo negnaibė. Ir nosį lietė, ir rankas, ir plaukus - abu vienodai. Ar aš skirtingai myliu vaikus dėl to kaip maitinu? Ne. Ar mano pirmasis dundukas, nes valgė mišinį? Ne. Ligonis baisus? Ne. Serga mažiau už draugių, kurios maitino MP.
Žodžiu, mano nuomone, savi pliusai, savi minusai. Man nei vienas iš šių dviejų variantų nėra tobulai idealus. Abu savo vaikus myliu, jaučiu su abiem ryšį, su abiem esu artima, o jei kuri nors mano, kad yra kitaip ir drįs man pasakyti, kad aš bloga mama ir kad mano vyresnėlis nejaus su manim ryšio, kad jis mane mažiau mylės ir t.t. gaus šlapiu skuduru kaktopn. Ne svetimiem spręsti kaip aš savo vaiką myliu, kiek myliu ir kokie mūsų ryšiai.
Kaip galima visa tai matuoti maitinimu MP ar mišinuku? Kažkoks totalus nublūdimas...
Aš angelas. Tikrai. Tik skraidyti su šluota greičiau ir patogiau.
