Draugystė/santuoka su daug vyresniu vyru

O kaip meilė, myli jį, ar nori,kad kažkas tavim rūpintūsi?
Kad su vienu bendramžiu nesutarei, tai dar nereiškia, kad visi bendramžiai tokie, praktiškai pagal tavo metus, tu nelabai ir turėjai daug partnerių bendramžių.
Tavęs dar laukia ateitis, turi suprasti, kad jūsų situacijoje skuba jis, tiksliau privalo skubėt, nes laikas tiksi jam greičiau nei tau. Ar privalai dėl jo skubinti įvykius savo gyvenime tu?
Pasakyk kuo brandus yra keturiasdešimtmečio elgesys kabinti sau į dukras tinkančią mergaitę. Manau čia jau vyriškas egoizmas. Kodėl jis savo vienmečių nežiūri?
Patarčiau draugauti ir palaukti ,tikrai nei tekėčiau,nei vaikus dabar planuočiau.

Viskas priklauso nuo konkrecios situacijos. Bet meilei amzius nesvarbus, tik yra tam tikros tendencijos ( jauni labiau jausmingi ir romantiski, o vyresni nurime ir meile supranta, kaip patoguma buti kartu), nors ir cia daug kas priklauso nuo konkretaus zmogaus

Tarp manes ir vyro beveik 14 metu skirtumas 4 metus pradraugavom, o dabar jau 2 metai kaip susituoke. Nejauciu jokio metu skirtumu, nes mums vienas su kitu buti labai gera tik is pradziu visi akcentavo kad nemazas metu skirtumas, bet dabar visi priprato ir viskas ok.

Papildyta:


Galiu papriestarauti nors tarp manes ir vyro beveik 14 metu skirtumas jis yra labai romantiskas be jokios progos galiu gauti puokste roziu, vakariene zvakiu sviesoje, ar netiketa isvyka savaitgaliui prie juros ir t.t. , o mano drauge yra istekejus uz 2 - 3 metu vyresnio vyro kaip ji pati pasake nesu gavus niekada jokio geles ziedo nors jie kartu yra jau 7 metai. Romantikai amzius nesvarbu cia priklauso nuo pacio zmogaus supratimo.

o tai kiek reikia bendraamžių apturėt, kad "įgyt kvalifikaciją" santykiams su vyresniu?

Sudetinga situacija, mano dukrai bus 19 uz poros dienu, jos draugui 26 ar 27m jie graziai draugauja ir tik draugauja nes i poras dar neisirase bijau kad isimyles merina o jis gali ir nutraukti santykius..jai sirdele skaudes ...manau kad siuo atveju didokas tas skirtumas ,bandau kalbeti suja rodos supranta bet juk sirdziai neisakysi... nemanau kad tokie santykiai gali trukti ilgai.Ji jauna nori selti o jis tuoj jau nores lizda sukt na net nezinau kaip bus bet gal neisinarplioos giliai

Jetau, gi čia joks didelis amžiaus skirtumas. Jei ji nori, tegu ir šėlsta, nemanau, kad ir jis 26-27 metų jau tokis senis, kad tik apie vaikus, vystyklus ir šeimyninius pyragus svajotų, vyrai šėlti linkę kur kas ilgiau. Ir tikrai daugelis virš 30 telinkę šeimas kurti, kur jiems skubėti... Va, dukra baigs mokslus po kelerių metų, darbą ras, padirbs porą metų ir pagal amžių jie abu tobulai tiks šeimai. Jai bus apie 25 -26, jam apie 33, kas blogai?

Pati turiu dukrą 18-os, jos draugui tik 20-ti. rimtas, rods, vaikinas, bet nepasakyčiau, kad man nuo to ramiau. O meilė kuriai nors pusei gali baigtis nepriklausomai nuo amžiaus.

Mažiausiai turėtu rūpėti, ką pagalvos kiti žmonės, visada svarbiausia yra žiūrėti savęs ir kas tau geriausia. Todėl pati turi sudėti visus pliusus ir minusus, kad žinotum, kaip toliau elgtis. Jeigu turi abejonių dėl jūsų draugystės, galbūt reikėtų daugiau pabendrauti ir pažinti tą žmogų, kad suprastum ar jis tau tikrai skirtas. Manau svarbu rasti bendrą kalbą.

Nu nežinau padraugaut po kelis metus su vienu su kitu, o tai, kad su vienu nesutarei tai nereiškia, kad bendramžiai nesubrendę.
Man tai jau beveik taisykle tapo, kad jei moteris, na jauna mergina, susiranda žymiai vyresnį, ir nuskamba ta standartinė frazė, kad man bendramžiai neįdomūs, vyrensi brandesni, aš visada labiau sutariau su vyresniais, tai jau žinau, kad benramžiai jų nekabina visai, todėl taip ir sako.

Nesutinku su paskutiniu post'u - kad jei patinka vyresni arba jeigu dabartinis draugas/vyras vyresnis, tai reiškia, kad bendraamžiai 'nekabina'. Dėmesio nemažai sulaukiu ir iš savo bendraamžių, ir iš jaunesnių, ir iš vos vyresnių, ir iš geroookai vyresnių.. na ir kas? Tas skaičiukas - statistika. O žmonės - skirtingi. Yra tekę sutikti ir dvidešimtmečių 'diedų'.

Mano draugas yra 12 metų už mane vyresnis, jam 34. Niekada nebuvo vedęs, vaikų neturi. Lietuvoj, aišku, iškart pradeda 'įtariai' žiūrėti į sulaukusius tokio amžiaus ir nevedusius, bet užsienyje tai yra labai normalus ir suprantamas dalykas. Beje, mano draugas ne lietuvis.

Amžiaus skirtumą jaučiu, teigiama prasme - tai protingas, išsilavinęs, subrendęs, patyręs žmogus, nebijantis iššūkių, nebijantis kovoti, žinantis ko nori iš gyvenimo. Iš jo galiu daug pasimokyti, tačiau manęs - kaip jaunesnės - jis nemoko, 'neauklėja', esame lygūs, turime vienodas teises. Bet.. jis nėra 'susenęs' - priešingai, yra jaunatviškas [juk ir yra jaunas, tik vyresnis už mane!], entuziastingas, kartais reikia netgi pasistengti, kad kartu su juo suspėčiau nori, kad kabinčiausi į gyvenimą, siekčiau, mokyčiaus..

Esame ir skirtingi, ir panašūs.. tiesiog papildome vienas kitą, o tai, manau, yra svarbu. Ne tik priimame, bet ir daug duodame vienas kitam.

Aplinkiniai? Aišku, akivaizdu, kad esame skirtingo amžiaus.. ir netgi tautybės. Jis atrodo vyresnis, bet tikrai ne kaip tėtis [nors aš ir taip atrodau mažiausiai dviem metais jaunesnė nei esu iš tikrųjų]. Na ir kas? Gyvenu ne dėl kitų žmonių nuomonės..

Vaikai? Žinau, kad jis jų nori. Vaikai - jo silpnybė. Esame ne kartą apie juos kalbėję.. Bet jokio spaudimo nėra, ne kartą jis man sakė - turi pajusti, kad jau laikas, kad jau gali ir nori.. o aš būsiu pats laimingiausias būdamas tėtis. Jis suvokia, kad aš dar esu labai jauna ir tikrai neverčia manęs elgtis taip, kaip elgtis man būtų dar šiek tiek per anksti. Nebijau, kad jis bus 'brandus' tėtis - žinau, kad savo vaikams jis bus pats geriausias

Mano šeima [tėvai, brolis] prieštaringai vertina mūsų santykius. Broliui jis patinka, tik jis - kaip brolis, nuolat saugantis savo mylimą jaunėlę - vis dar santūriai į mus žiūri Tėvuko nuomone, svarbus yra žmogus, o ne jo amžius.. juk mato, kad aš laiminga. Daugiausiai problemų turiu su mama - bet ne dėl jo amžiaus, o dėl nenoro manimi dalintis su kažkuo kitu, ne kartą ir absurdiškai draudė bendrauti, atkalbinėja ir pan. Bet čia jau off topic.. Būčiau laiminga, jeigu mano pasirinkimui pritartų ir mano šeima [neskau, kad kategoriškai nepritaria] , bet jei taip nebus - ką padarysi... Savo gyvenimą gyvenu pati

Juk svarbiausia, kad mes esam laimingi..

Matau temos autorė labai pasimetus, o iš vyro pusės jaučiasi spaudimas.. Na, tu niekur neskubėk,turi viską apmąstyti atrasti to ,,+ ''ir ,,- '' . Nesielk taip ,dėl ko paskui turėtum gailėtis.. O dėl aplinkinių mažiau galvok,ne jie su tavo vyru vienoj lovoj miegos ir po vienu stogu gyvens
O dėl amžiaus skirtumo net nežinau ką pasakyti : amžius amžiui nėra lygu..Bendravau su vienu vaikinu kuris 5 metais vyresnis už mane tai OMG ,durnelių durnelis ,vaikutis paskutinis..o kitas vyresnis vos 6 metais tai ohohoh visai kitas reikalas ir mąstymas ir elgesys ir gyvenimo siekiai Labai priklauso nuo žmogaus koks jis : nuo jo brandos ,aplinkos ir t.t O pati jau nebežinau kuo toliau tuo labiau vis žvalgausi į vyresnius dabar atrodo man idealiausias amžiaus skirtumas 8 metai

Nesuprantu kam lygiuotis vis į užsienį. Na tada yra užsienio šalių kur normalu vos 12 m. mergaitę ištekinti. Tai gal imam pavyzdį.

Aš niekada nepatikėsiu, kad daug vyresnis vyras kabina jauną mergaitę, vien tik iš meilės, ir nėra jokio vyriško egoizmo turėtų šalia savęs jauną. Protingas vyresnio amžiaus vyras niekada nekabintų jaunos, nes tiesiog gerbtų jaunystę, siekius, negadintų dar jaunai ir gerai gyvenimo nežinančiai merginai ateities.

nesuprantu, kodėl atrodo, kad kiekvienas palyginimas, konteksto išplėtimas yra lygiavimasis Suprantu, kad ne visi sugeba matyti toliau savo nosies/šalies, bet.. juk pasaulis neapsiriboja vien tik Lietuva

Nepykite, bet.. nematau prasmės įtikinėti kitus žmones, kad meilė gali būti tarp žmonių nepriklausomai nuo jų amžiaus. Jau sakiau - gyventi reikia ne dėl kitų žmonių nuomonės.. nebent esate silpnas, už save 'nepastovintis' ir savo gyvenimo nekontroliuojantis žmogus.. Aišku, yra kažkokios 'ribos'.. kurias irgi nusistato kiekvienas asmeniškai. Nepagrįsta ir netgi logiškai klaidinga yra tvirtinti, kad 'protingas vyras nekabintų jaunos, nes gerbtų jaunystę, negadintų gyvenimo' ir t.t. Apie kokią pagarbą ir gyvenimo gadinimą kalbate? Pagarbos nusipelno žmogus savo asmenybe ir darbais, o ne skaičiukais gimimo liudijime. Gyvenimo gadinimas? Tikimybė, kad tą gyvenimą gali sugadinti bendraamžis yra tikrai ne mažesnė. Ir išvis.. ar ne baisu gyventi su tokiomis pesimistinėmis ir kategoriškomis mintimis?