Abi manosios neplanuotos.Tiesiog susituokėme, aš paauglystėje turėjau ginekologinių problemų, dažnai nugirsdavau iš gydytojų, kad gali būti sunku pastoti.Buvau studentė, todėl naudojom nutrauktą lytinį aktą.Praėjus dviem savaitėm po vestuvių pastojau,

šoko jokio nebuvo, tik begalinis džiaugsmas, kad neišsipildė gydytojų prognozės. Kai pagimdžiau ,maitinau mergaitę krūtimi ir paskaičiau kažkokioje knygoje, kad kol maitini krūtimi, tai nepastosi, dar tą patį patvirtino ir močiutė(matyt, todėl senovėj jos ir gimdydavo po 10 vaikų) Ir kai mano pirmajai dukrai buvo 6 mėn. pajutau, kad mane nei iš šio nei iš to pykina ir pieno ryškiai sumažėjo. Diagnozė- nėštumas.

Va tada tai buvo šokas. Bet davėme likimui tekėti sava vaga. Šiandien abu su vyru labai džiaugėmės, kad taip gavosi. Ir mokslai baigti ir mergiotės jau savarankiškos ir mes dar jauni

Blogybė viena yra, kad apie pagranduką pradeda mintys lįsti

O dar šis puslapis prie to labai ryškiai prisideda