QUOTE(Ice @ 2009 09 07, 22:52)
Man tokie "faktai" ir telieka tik "faktais". Nes jei taip būtų iš tikrųjų, tai pridusęs kūdikis negautų aukščiausių neurologinių, visokių neonatologinių ir pan. įvertinimų, nesivystytų kaip visi sveiki kūdikiai, nemiegotų ramiai, neatsisėstų ir nepradėtų laiku vaikščioti ir t.t. ir pan. Be to, realiai nelabai įsivaizduoju, kodėl jis būtų turėjęs būti pridusęs, kai viskas vyko žaibo greičiu, pati mačiau ir girdėjau: prapjovė pilvo sieną, gimdą, išėmė vaiką, nupjovė virkštelę, greitai atsiurbė iš kvėp. takų skysčius ir jau mano džiaugsmelis klykė visa gerkle
Aj, vienas Dievas težino, kaip čia yra iš tikrųjų...
Tiesa, mes turim vieną nedidutį pasiekimą

Kai plaunu vaikiui rankytes, abu spoksome į veidrodį. Aš visaip maivausi, liežuvį judinu, jis iš paskos beždžioniauja. Šitą jis jau seniau mokėjo

. Bet va, pagaliau pradėjo kartoti garsus

Sakau: "ko-ko-ko" ir jis pakartoja, sakau "ga-ga-ga", pakartoja, sakau "ku-ku-ku", pakartoja. Taip pradėjau mokyti sakyti "ma-ma", dar nelabai gaunasi, bet tikiu, kad išmoks

. "Miau" tai pasako, o va "mama" niekaip
Papildyta:
Puslapiai kažkaip man ne visi pasirodė, turėjau kažką parašyti
O taviskis rodo kur yra mama kai klausi?
Del Cezario, na man net keista, kad tokiu klausimu atsiranda

:
NAUJAGIMIO ASFIKSIJA IR PAŽEIDIMAI GIMDYMO METU
Jūratė Buinauskienė, Zita Petruškevičienė
Asfiksija, išvertus iš graikų kalbos, reiškia pulso sustojimą. Perinatalinė hipoksija ir asfiksija tai tokios būklės, kai pokyčius vaisiaus ar naujagimio organizme sukelia deguonies stoka. Hipoksija deguonies stygius organizmo audiniuose.
Remiantis naujagimio vertinimu pagal V. Apgar skalę (Virginija Apgar 1953 m. pasiūlė naujagimio būklės vertinimo kriterijų skalę) praėjus 1 ir 5 minutėms po gimimo, skiriama lengva (7 balai), vidutinė (46 balai) ir sunki hipoksija (03 balai). Hipoksija gali būti ūminė ir lėtinė, o jai užsitęsus bei išsekus organizmo adaptaciniams rezervams prasideda asfiksija. Asfiksija deguonies stygius organizmo audiniuose ir padidėjusi vandenilio jonų koncentracija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad deguonies stoka iki gimimo, gimstant ir po gimimo sutrikdo visų organizmo sistemų funkcijas, o ypač centrinės nervų sistemos. Literatūros šaltinių duomenimis, asfiksiją patiria 0,32,8% naujagimių.
Vaisiaus ir naujagimio asfiksiją gali lemti keli veiksniai. Jie susiję su:
*motina (sunkios lėtinės plaučių, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, eklampsija, narkomanija),
*vaisiumi (neišnešiotumas, pernešiojimas, hipotrofija, Rh faktoriaus konfliktas, infekcija, įgimtos širdies ydos ar kiti apsigimimai),
*gimdymu (užsitęsęs gimdymas,
Cezario pjūvis, netaisyklinga vaisiaus pirmeiga, virkštelės patologija, placentos priešlaikinis atsidalijimas).
Vaisius ir naujagimis dėl kelių adaptacinių veiksnių yra atsparesnis, palyginti su suaugusiuoju, deguonies stokai. Vienas svarbiausių tokių mechanizmų kraujotakos persiskirstymas aprūpinant krauju gyvybiškai svarbius organus: daugiau kraujo tiekiama į smegenis, širdį ir antinksčius, o mažiau į inkstus, žarnyną, kaulų bei raumenų sistemą. Trūkstant deguonies, retėja širdies veikla, mažėja arterinis kraujo spaudimas, blogėja smegenų kraujotaka. Centrinės nervų sistemos pažeidimas pasireiškia hipoksine-išemine encefalopatija (neurologiniai sindromai, išsivystę dėl asfiksijos), kuri pagal sunkumą skirstoma į 3 stadijas (lengva, vidutinio sunkumo ir sunki). Asfiksiją patyrusių naujagimių širdies ir kraujagyslių sistema pažeidžiama 25%, kvėpavimo 25%, o inkstai 40%. Neretai stebima nekrotinio enterokolito klinika, galimi metabolizmo sutrikimai.
Šiems naujagimiams po gimimo reikia taikyti veiksmingas gaivinimo priemones (kvėpavimo funkcijos ir kraujotakos užtikrinimas, metabolinių pokyčių korekcija). Vėliau skiriamas sindrominis medikamentinis bei reabilitacinis (kineziterapija, masažas) gydymas. Laiku diagnozavus šiuos sutrikimus ir taikant tinkamą gydymą, svarbu ne tik siekti, kad naujagimis išgyventų, bet ir toliau numatyti neurologinius perinatalinio smegenų pažeidimo simptomus.
Perinatalinę asfiksiją reikia skirti nuo gimdymo traumų, įgimtų anomalijų bei infekcijų.
Gimdymo trauma tai mechaninis vaisiaus audinių ir organų vientisumo pažeidimas gimdymo metu. Gimdymo traumas patiria 68 iš 1000 gyvų gimusių naujagimių. Sunkios gimdymo traumos dabar itin retos. Traumų priežastys yra šios: užsitęsęs ar greitas gimdymas, vaisiaus galvutės ir motinos dubens matmenų neatitikimas, mažas vaisiaus vandenų kiekis, moters dubens anomalijos, stambus vaisius ar jo anomalijos, neišnešiotumas, sėdmeninė pirmeiga, įvairios procedūros gimdant. Cefalohematoma kraujo išsiliejimas po antkauliu, anatominėse galvos kaulų ribose. Ją reikia skirti nuo gimdyminio gumbo (minkštųjų galvos audinių paburkimo), kuris būna ne po antkauliu, o virš aponeurozės ir gali išeiti už anatominių kaulo ribų.
Galvos smegenų traumoms atsirasti svarbus ne tik mechaninis veiksnys, bet ir vaisiaus audinių prisitaikymas prie jo poveikio, hipoksija bei anatominiai kraujagyslių ypatumai. 8090% kraujosruvų susidaro per pirmas tris gyvenimo dienas. Gydant svarbiausia deguonies terapija ir kraujotakos normalizavimas. Nugaros smegenų traumos gali įvykti, kai užgimus galvutei gimdymo takuose užstringa naujagimio pečiai arba gimstant sėdmeninės pirmeigos vaisiui užstringa naujagimio galvutė. Smarkiai traukiant, stuburui tenka didžiausias krūvis. Gydymas simptominis, gali likti liekamųjų reiškinių.
Iš periferinių nervų dažniausiai pažeidžiamas peties rezginys. Siekiant išvengti kontraktūrų skiriamas reabilitacinis gydymas (kineziterapija, masažas), vėliau kartais atliekama plastika. Jeigu parezės priežastis edema ir kraujosruva, tai funkcijos atsitaiso, o jei nutrūkęs nervas galimi negrįžtami pokyčiai, raumenų atrofija.
Ilgieji kaulai (žastikaulis, šlaunikaulis) lūžta labai retai, dažniausiai laisvinant užsimetusias rankutes gimstant sėdmeninės pirmeigos vaisiui ir/ar užstrigus stambių naujagimių petukams. Gydymas imobilizacija. Sugyja per 24 savaites. Raktikaulio lūžis sugyja per 710 parų.
Vidaus organų traumos (kraujavimas į antinksčius, kepenų bei blužnies plyšimas) kartais įvyksta labai neišnešiotiems naujagimiams, gimstantiems sėdmenine pirmeiga. Jei gimstančiam kūdikiui prireikia replių, gali būti pažeidžiamas galvos sukamasis raumuo. Tada išsivysto kreivakaklystė: patinsta kaklas, susiformuoja kraujosruva. Pokyčiai ryškėja randėjant pažeistam raumeniui ir pirmą kartą pastebimi paprastai tik pirmos gyvenimo savaitės pabaigoje. Gydoma koreguojant galvos padėtį, fizioterapinėmis procedūromis, o vėliau masažuojama.
Visais atvejais prognozuojant ligą reikia kuo anksčiau nustatyti diagnozę bei laiku skirti tinkamą gydymą.