Nežinau. Manau, mane reikėjo vaikystėje mokyti, kad išmokčiau mokytis ne vien tik kas labai įdomu, kad išmokčiau nenumesti į šalį dalyko, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo neįdomus ar nesuprantamas, reikėjo išmokyti dirbti, o ne vien pasikliauti savo gabumais. Išvis reikėjo po truputį sunkinti man krūvį mokyklos metu, nes būdavo taip, kad arba aš suprantu dalykus iš pirmo karto, arba nesuprantu iš pirmo karto, tada nebesigilinu ir viskas baigta su jais. Mokykloje dauguma dalykų buvo suprantami, taip ir baigiau ją, o universitete atsirado dalykų, kur neužtenka vieną kartą perskaityti, kad suprastum ir įsimintum, va tada ir atsirado problemos. Dar atsimenu, anksčiau universitete buvo tokių problemų, kad nesuprasdavau, ką reikia daryti, jeigu liepdavo visiems bendrai, o ne man konkrečiai. Ir dar kai dėstytojai žiūrėdavo į kokį studentą ir jo klausdavo (dėl to, kad neatsimena pavardžių), tai nežinodavau, kaip atskirti, kada manęs klausia ir ar į mane žiūri, ar į kitą šalia esantį žmogų, tai atsisėsdavau atokiau nuo visų kitų
. Dabar va tokios problemos jau nebekyla, kažkaip išsisprendė, tai gal gali išsispręsti ir tos mokymosi problemos? Išvis neišmanau tų metodikų, jeigu išmanyčiau, tai galėčiau pritaikyti sau kokią nors, o gal čia tik vaikams tinka, gal man jau viskas?
