QUOTE(TamsiMergaite @ 2009 10 10, 21:00)
Jei jau leidai save barti, tai nepyk, bet pavydas yra baisus dalykas santykiuose.

Manau, net kad tai liga. Ne psichologe esu, bet teko daug skaityti, tai jie tokios nuomones. Tiesiog nezinau, ka situo atveju patarti, as ne pavydi, bet ne maziau arsi buvau su savuoju. Jis toks geras, ramus zmogutis. Visus akmenukus nuo mano kelio nurenka, niekad balso nepakelia. Visi sako, mes ideali pora. Vienas vulkanas kitas uzutekis. Labiausiai as pykdavau uz jo darba. Darboholikas. Ir bambedavau, bambedavau, kol viena diena jis ramiai pasake: mums ne pakeliui.

Nors vestuves suplanuotos buvo, ir 100% isitikinus buvau jo begaline meile. Viskas, maniau tada, kad numirsiu. Savo rankom sugrioviau viska. Ir ne tik santykius, dar ir materialine gerove. Ant lekstutes paduota viskas buvo. Durne visi sakytu. Susiemiau save i rankas, atsiprasiau, pasiklausiau ar gali duoti man sansa pasitaisyti, nes myliu tave. Is tikruju myliu, tik tas budo arsumas.

Netikejo jis, bet sutiko. Ir ka? Pasikeiciau. Tikrai, nors visada kartojau zmogus nesikeicia. Niekas neturi teise zmogaus keisti. Taip. Manes niekas nekeite, as pati. Gyvenam dabar kaip ir anksciau. Jis toks pat , demesingas, mylintis, rupestingas. O as? As is aikstingos, kaprizingos mergaites tapau rupestinga, atidi, supratinga zmona. Manau, kad ir tau sita pamoka iseis i gera. Susirask ji, atsiprasyk. Tikiu, kad jis tave dar myli, tik pavargo nuo sviso sito.
Papildyta:
Buvau atsitraukus nuo kompo, kai isiunciau zinute, perskaiciau tavo rasyta. Jus kartu. Tai gerai. Bet nebuk nuolanki, buk tiesiog nuosirdi su juo. Kalbink ji, kalbekit dabar apie tai, kaip jam sekasi darbe, treniruotej, kaip tau sekasi darbe. Apie pasaulio ivykius. Ir visai nekalbekit dabar apie santykius. Leisk jam "susilti", patiketi tavim. Viskas atsistos i savo vezes. Visuose santykiuose buna tu pakilimu ir nuosmukiu. Branginkit vienas kita.