Jaunos moterys su stulbinančiom karjerom

Ištikro labai įdomi tema..iš dalies labai pritariu tai nuomonei, kad daug kas labai priklauso nuo charakterio savybių..nes visgi reikia tam tikrų savybių, kad pasiektum karjeros aukštumų..dauguma jų jau išvardinta, bet visgi labiausia gerbiu tas moteris kurios pasiekusios karjeros sugeba išlikti šiltais, nepasikelusiais žmonėmis ir tuo pačių išlaikyti kitų pagarbą, deja tokių mažuma, nes labai sutinku su šia nuomone kurią cituoju, geras, švelnus žmogus retai kada pasiekia karjeros aukštumų..pati neikad nenorėčiau būti didelės įmonės vadove, man to nereikia..bet va idejų mažam šiltam savo versliukui turiu, reikia tik sugalvoti kaip gauti ištėklių jam pradėti..man svarbiausia realizuoti save
O tos sakančios kad sugeba viska suderinti..ir namus, ir vaikus ir karjeros aukštumas..mano nuomone kažko nedasako, norėdamos pasirodyti geriau nei yra iš tikro

spalvos, lygiai tą patį dariau ir darau iki šiol, socialinius poreikius gali patenkinti betkas. Motinystė nenukenčia dėl laiko, kuris tuo metu skiriamas miegui. Mano vaikai miegodavo du kartus per dieną po 2 - 3 valandas O tai jau mažiausiai 4 - 5 valandos kokybiško darbo. Įmanoma suderinti, jei to nori. Jei nenori, galima atrasti n priežasčių. Auklė yra išeitis. Auklė ne tik prižiūrėdavo, bet ir gamindavo vaikams valgį, tvarkydavo jų rūbus. Taip kad motinystės realizavimui, maitinimui ir kt. užtekdavo laiko.

matai... vadinasi mūsų supratimas, kas yra motinystė skiriasi .
Ai, dar atkreipiau dėmesį, kad pas tave vaikai mokinukai, pas mane 3m. ir 1 m., tai gal todėl tie požiūriai ir skiriasi

Dar iš savo patirties sakau, kai mano vaikas sirgo (o praeitus metus sirgo dažnai, nes pradėjo eiti į darželį), tai išimtinai norėjo mano dėmesio (labai norėjo man sėdėti ant kelių, arba gulėti prie manęs), auklė šitoj vietoj niekaip negalėjo manęs pakeisti. Be to, kai serga vienas vaikas, tai dažnai suserga ir kitas ...

o dėl vaikų miegojimo, tai nors turiu ką pasakyti, bet nebesiplėsiu, nes tema ne apie tai....

beje, Subjektyvi, koks tavo verslas, jei ne paslaptis?

mano irgi tada skiriasi,nes palaikau jūsų nuomonę dėl motinystės

Na ir kuo gi skiriasi tarkim miegui skirtas laikas? Tuo, kad tuo metu viena dirba darbą, kita ilsisi ar dirba namų darbus (valgyt daro, skalbia, lygina, tvarko namus ar pan.). Kuo skiriasi šalia vaikų esančios mamos? Niekuo.

Jei mama ryte išeina ir vakare pareina, tada taip, ji vaiko/-ų nemato. Mato tik vakarais ir savaitgaliais.

Po to ateina darželių ir mokyklų, dar būrelių eilė.
Papildyta:
Dėl sergančių vaikų, tai čia kitas atvejis. Vaikai būdavo su mama, darbai nueidavo į kažkelintą planą, visus kertinius reikalus darydavo samdomi darbuotojai.

Subjektyvi, darau prielaidą, kad mudviejų požiūriai skiriasi ir dėl "stulbinančios karjeros" - ši tema apie tai .
Aukščiau buvo minėta, kad tokios moterys kaip TV3 dabartinė vadovė ar Nordea vadovė padarė nerealią karjerą, nors jos jaunos. Klausimas buvo, kaip jos tai sugeba. Visos sutinkam, kad tik darbu ir tik darbu galima rimtai pasiekti profesinių aukštumų. Mano viena labai artima draugė dirbo TV3 motininėje kompanijoje (Modern Times Group) Londone. Ji tuomet neturėjo vaikų ir nebuvo ištekėjusi, dirbo kaip juodas arklys, kasdien ofise sėdėdavo nuo 8.00 iki 20.00. Kiek žinau TV3 irgi labai vertinami tie, kurie dirba netausodami savęs, ir neskaičiuoja savo asmeninio laiko....

Dabar kas yra man stulbinanti karjera - kai žmogus nuo žemiausių pozicijų (arba kitaip tariant nuo 0) prasimuša iki aukščiausių vadovų, ypač tokiose įmonėse, kurios pagal apyvartą sudaro, tarkim, pirmąsias 500 kompanijų Lietuvoje. Arba kai niekam nežinoma įmonėlė tampa viena iš lyderių savo srityje. Tarkim kaip pavyzdys galėtų būti p. Vaicekauskienė, kuri niekam nežinoma Nemateką pavertė vieną iš stambiausių mėsos perdirbėjų.

Aš sakau, kad būnant mama mažamečių vaikų tai neįmanoma padaryti (bet visiškai įmanoma, tiesiog, šiaip dirbti), nes visas darbingas laikas yra skiriamas vaikams. Aišku galima daryti karjerą, bet tada vaikas nemato mamos. Pvz. mano viena draugė teisininkė, sėkmingai daro karjerą, bet ji išėjo darban, kai vaikiukui buvo 2 mėn., dažnai važinėjo į komandiruotes (jos trukdavo nuo 1 savaitės iki 2). Tuomet su jos vaiku būdavo auklė (auklė gyvendavo pas ją namuose). Aš suprantu savo draugę, nes ji -vieniša mama ir ji augino savo vaiką, kai maksimali motinystės išmoka buvo ~ 3000 Lt. Jai reikėjo išlaikyti du žmones....

Kodėl aš negaliu daryti stulbinančios karjeros (bet šiaip dirbti tikrai galiu, ir visiškai nesvarbu, kur dirbu - namie ar ne namie, vistiek tuo metu esu ne su vaikais)? Todėl kad mano vyras daro karjerą, jis važinėja į komandiruotes, jis susitikinėja su partneriais ir po darbo valandų, su savo pavaldiniais "cementuojasi" vakarais ir t.t. Kartais, dėl jo darbo specifikos, jis važiuoja į darbą naktį. Bet jis niekada nevežė vaiko pas gydytoją, niekada neskubėjo iš darbo tam,kad paimtų vaiką iš darželio ir t.t. Mano vyras visiškai neturi jokių apribojimų, kurie trukdytų sėkmingai kilti karjeros laiptais.

Aš pati pradėjau dirbti namie, kai mano pirmai dukrai suėjo 3 mėn. (anksčiau niekaip nesugebėjau, nes vaikas iki 3 mėn. naktimis klyklė dėl dieglių, tai dienomis aš būdavau kaip zombis, be to, aš žindžiau kas 2-3 val., kai vaikas miegodavo, spėdavau tik nusiprausti, pavalgyti, ir vėl pas vaiką lekiu. Kai suėjo 3 mėn., pilvas kaip ir susitvarkė. Pradėjau uždarbiauti namuose, bet kas įdomiausia, kai dirbu, vaikas klykia, nemiega, terminai spaudžia, aš nervinuosi, dirbti kokybiškai negaliu....jei tik darbo neturiu, vaikas ramus. Taip pratempiau 2 mėn., nusprendžiau nebedirti. Išėjau iš namų darban, kai vaikui buvo 7 mėn., iš pradžių važiuodavau namo vaiką žindyti kas kelias valandas, dirbau griežtai iki 17.00, apie jokias komandiruotes negalėjo būti nė kalbos, vaikas suserga - aš namie, su klientais negaliu susitikti, kojos negaliu iškelti iš namų. Pirmą kartą išvažiavau į komandiruotę dviems dienoms į Šiaulius, auklė jau skambina per pietus, grįžkit namo, vaikui virš 39 C, galūnės šaltos, miršta , viską metu, važiuoju namo. O vyrui kas.... jis daro sėkmingą karjerą.
Dabar aš kol kas dirbu namie (kuriu įmonę), antrą vaiką prižiūri auklė, bet kadangi žindžiau, tai buvau pririšta prie namų, be to, kai vaikas pradėjo valgyti kietą maistą, iš pradžių pati viriau košes ir pati maitinau. Mano galva, aš ir tik aš, turiu vaiką išmokyti valgyti, turiu aš žinoti, kas vaikui patinka kas ne, kai jau vaikas prie maisto priprato, tuomet maitinimo funkciją perdaviau auklei. Lapkričio -gruodžio mėn. man buvo tragiški, nes abu vaikai sirgo, tai aš, ir tik aš, jas vežiojau pas gydytojus. Be to, į būrelius irgi vežioju aš. Aš noriu matyti, kas mano vaikams patinka, kaip jos tobulėja.
Vaiko miegas- kuo vaikas didyn, tuo mažiau miega. Ir mano mažoji, niekada nemiega po 2-3 valandas du kartus dienoj.

Beje, grįžtant prie p. Vaicekauskienės, kiek girdėjau, ji galėjo sėkmingai Nemateke dirbti, nes vyras daugiau skyrė laiko šeimai, o ji darbui....

todėl man labai smalsu, kokios srities tavo verslas ir kokia yra metinė apyvarta (na, kad galėčiau įsivaizduoti, kokie pas jus darbo tempai). Klausiu tik dėl to, kad pati sakei, kad esi gyvas pavyzdys, kaip būdama dviejų mažamečių mama padarei stulbinamą karjerą.

Ir beje, niekada mano vaikų neprižiūrėjo nei mano mama, nei vyro mama. Vaikus mes auginamės patys su auklės pagalba....

Bet aš tikiu, kad kai mano vaikai paaugs, aš dar padarysiu stulbinančią karjerą

Apyvartų nerašysiu, ne visur apyvartos lemia darbo užimtumą, bet specializacija - internetas. Taip kad darbo specifika labai palanki ir lanksti. Galima dirbti namuose, vakarais, naktimis, man tas laikas vienas iš geriausių, nes esu "pelėda"
Dėl apyvartų toks pastebėjimas: draugas - oligarchas su milijardinėmis apyvartomis ir stebuklinga karjera nesėdi darbe nuo 8 iki 20 val. Leidžia sau ilsėtis dvi savaites "išsijungęs" nuo visų. Vyras su mln apyvartomis iš viso mažų mažiausiai 6 mėnesius galima sakyti nieko neveikia, mėgaujasi gyvenimo malonumais ir vaikų auklėjimu. Visą vasarą leidžia laiką prie jūros. Jei yra reikalų, juos sėkmingai sutvarko telefonu. Nei internetu, nei kompiuteriu nesinaudoja. Abu minėti vyrai, labai senamadiški

p. Vaicekauskienė taip pat versla kure, turedama mazamecius vaikus, kiek prisimenu visus tris tada turejo .

tai sakau, kad vyras tuos vaikus prižiūrėdavo. O šeštą ji augina pati
Papildyta:


aš irgi labai mėgau dirbti naktimis iki vaikų auginimo, bet dabar man miegas pasidarė gyvybiškai svarbus, tai naktimis aš miegu, kai tik yra galimybė

netikiu, kad pačios draugas oligarchas mažai dirbo pačioj pradžioj. Pradžioj kaip tik reikia dirbti daugiau nei bet kada (aš pritariu tai nuomonei, kad nei sėkmė, nei nesėkmė nebūna atsitiktinės). Mano vienas draugas, įkūręs įmonę, 6 mėn. dirbo iki 1 val. nakties, paskui darbo laikas normalizavosi. Dabar jis irgi beveik poilsiauja, o verslas klesti.

Ačiū, kad atsakei dėl darbo specifikos

Ir pažiūrėkit kokie šaunūs minėtos ponios vaikai, kaip gražiai auklėjami. Ar nukentėjo motinystė? Ne. Pasirodo įmanoma suderinti ne tik verslą ir motinystę, bet dar ir daugiavaikės mamos pareigas.

mano dar mažytis pastebėjimas- dažnai per daug savimi pasitikinčios moterys tik įsivaizduoja,kad gyvenime susikūrė kažką ohoho,kai realiai visą pagrindą suteikia vyras (aišku jos to nepripažįsta,akis drąsko,kad tai netiesa ir t.t.). Mūsų pažįstamų rate abstu tokių pavyzdžių- moteris sėdi su vaikais namie,tipo padirba kažką namie su kompu,dokumentais ir pnš. Gauna visiškas kapeikas už tą darbą(bet savo asmeninėms reikmėms užtenka),o viskas priklauso tik nuo vyro. Bet užtat kaip savimi pasitiki ir kaip kalba apie save- aš esu tokia protinga,kad man net nereikia į darbą vaikščioti,viską namie galiu daryti,ir vaikus auginu,ir va kokią karjerą pasidariau,ir va kiek pinigų turiu,ir va kokias aš pareigas užimu,ir va kokia aš persona svarbi ir gerbiama esu ir t.t. ir t.t. - o realiai visiškas šš atsiprašant. taip kad kartais pravartu tiesiog plačiau atsimerkti.

Tau taip skaudu, kad reikia į darbą vaikščioti ir karjeros nepavyksta padaryti, kad toks piktumas ima? Tai tu toms pažįstamoms į akis pasakyk, kokios jos nevykėlės, kam tą kirminą su savimi nešiotis.

Čia kaip su tais grožio salonų dovanojimais. Tipo "vištoms" vyrai dovanoja salonus, va kokios jos nevykėlės. Bet mielosios, tik tų "vištų" dėka salonas arba klesti ir vystosi toliau, plėtojasi, arba bankrutuoja. Startas duotas, bet finišo tiesiojoje viskas išaiškėja, t.y. kas yra kas.