Jaunos moterys su stulbinančiom karjerom

Man 28 ir as esu imones generaline direktore. Tai tiesiog galiu parasyti, kaip man tai pavyko.

Nors neturejau jokio pareigu tikslo, turejau tiksla padoriai uzsidirbti. Deja, Lietuvoje algos nekeliamos uz puiku darba, Lietuvoje alga dideja kylant pareigose. Tai supratau labai anksti.

Dirbti pradejau treciame kurse, tevai mano paprasti zmones is kaimo, buvau grizusi is USA, puikiai mokejau rusu ir anglu kalbas. Del labai geru rezultatu mokykloje, pavyko istoti i VU Ekonomika, mokslai buvo labai naudingi ir labai patiko. Buvo beprotiskai sunku ir dirbti, ir gerai mokytis, kad nereiktu iskristi is nemokanciu uz studijas saraso. Taciau pasirode, kad suplanavus laika minute i minute viska imanoma suspeti, net ir santykius su draugu palaikyti, isteketi, namus nusipirkti. Darbe visada dirbau taip, kad niekada niekam nekilo abejoniu, kad as geriausia. Skyriuje, pardavimuose, niekada nesuklydau ir visada uzduotis atlikdavau laiku. Pamaciusi, kad sioje pozicijoje issisemiau, kad firmoje perspektyvu nera, keliau sparnus, drasiai, nesustodama, ir dalyvaudama pokalbiuose is kart prasiau didesnes algos. 2,5 metu praleidau tarptautineje kompanijoje, joje buvau paaukstinta i skyriaus vadoves- cia patyriau idealia mokykla, kaip tobulai turi buti sutvarkyti vadybos procesai, kad idealiai tenkintu akcininku poreikius. Deja, ir ten issisemiau. Vel drasiai issiuntinejau laiskus HR agenturoms, mazdaug- as tokia ir tokia, moku tai ir tai, motyvacija tokia ir tokia, gal turite pasiulymu? Jau kita diena sudalyvavau pokalbiuose ir buvau pakviesta vadovauti skyriui vienos dideles imones, priklausancios dar didesniam koncernui.

Po triju metu akcininkai ivertino mano pastangas ir pakviete dirbti kitos koncernui priklausancios imones Generaline direktore.

Noriu pabrezti, kad nesu is tu, kurios ziauriai megsta bendrauti, niekada nesivaikiau pazinciu, niekada niekam nelaiziau padu, su niekuo nemiegojau del to, paprasciausiai labai gerai dirbau. Taip, esu reikli, ir sau, ir kitiems, taip, turiu platu vadybini (pardavimai, finansai, marketingas, PR, gamyba, kokybe, kontrole) akirati, esu represantatyvi. Bet svarbiausia - dirbau kaip sau, tarsi nuo to prikalusytu mano likimas. Vaikelio laukiuosi tik dabar, tai gi, vardan karjeros padariau tam tikrus asmeninio gyvenimo atidejimus. Taciau vaisiai saldus- vaikelio laukiu nuosavame name, gamtos apsuptyje, santaupu turiu.

Turiu drauge, kuri nuolat baltai pavydi man, zavisi manimi ir t.t. Taciau ziurint i ja, man matosi viena- ziauriai tingi dirbti. Niekur nedirbo ilgiau negu 1 metai. CV betvarke. Koki darba begauna, visur blogai. Zodziu, moralas vienas- dirbant reikia maziau galvoti apie save, nauda sau, o daugiau - apie imone ir sukuriama pridetine verte jai. Tada yra argumentai prasyti daugiau algos, ir daznai tada net nereikia prasyti paaukstinimo, pasiulymai patys ateina, kartais ir netiketai greitai.

Tai kad nieko nereiškia tas aukštasis, daugybė žmonių Lietuvoj ne darbu jį pasiekė ir ne žinias įgavo, o nusirašė ir nusikopijavo. Todėl aukštasis ir turi didesnę vertę užsienyje. Tačiau ir užsieny - svarbiausia yra parodyti, kad esi motyvuotas, pozityvus darbuotojas, pilnas idėjų ir užsispyręs jas įgyvendinti. Turi rodyti iniciatyvą, dirbti daugiau nei iš tavęs tikimasi ir t.t. Mano nuomone - karjeros niekuo negali užsitikrinti, tai tik daug darbo + iniciatyvumas + sėkmė

nusirasyti irgi reikia moketi , nemanau, kad kopijavimas ir nusirasinejimas, yra kliutis siekti karjeros. Kas is to, kad tu viska iskalsi, jei tu nebusi iniciatyvus t.t.

ne i tema, bet viena kart ziurejau Maldeikienes interviu, ji su neapykanta teige, kad is VP desimtuko atrodo Numavicius yra berastis
Bet, kaip pagalvojus, nerastingumas, kazkodel nesutraukde tapti vienu is turtingiausiu zmoniu Lietuvoje .

Ne pazymiuose, nusirasimuose, kopijavimuose slypi/neslypi sekme .

Kalbejau apie palyginima su uzsieniu. Aisku, kad pazymiai nera svarbiausi, taciau nusirasinejimas ir t,t, kaip tik leidzia gauti gerus pazymius sukciaujant. Sukciauti moketu ir tas, kuris mokosi daugiau ar maziau, taciau renkasi daryti viska saziningai.
Be abejo, yra ivairiu isimciu, taciau dazniausiai berasciai milijonu neuzdirba, uzdirba tie, kurie dirba daug, daug domisi (ir nebutinai universitetuose, bet nuolat mokosi is visu imanomu saltiniu).

Nes A. Maldeikienė neturi kaip prikibti prie jo smegeninės. Kas yra visa ko variklis. Turinys tai pilnas ir su kaupu, talentas. Va kame paslaptis. Kažin, ar jau išmoko naudotis kompiuteriu
Papildyta:


Yra šiek tiek kitaip. Kartais daug pasiekusios negali turėti tiesioginių pageidautinų laisvalaikio formų, jei tai "ne fasonas" ar dėl visuotinių madų turi vaikytis abejotino lygio laisvalaikio praleidimo vietas. Pvz. žaisti golfą ar tenisą, nes "taip reikia", nes ten lankosi daug reikalingų žmonių. Nuolat lankytis pobūviuose, prezentacijose, nors mielai skaitytų knygą ar leistų vakarus su vaikais ar sutuoktiniu. Negali gimdyti vaikų, nes trikdys karjeros vingius, nebus jiems laiko per nuolatines komandiruotes arba kt. problemos, tiesiogiai įtakojančios vaikų negimdymo klausimą. Kartais iš nervų, dėl nuolatinio darbinio streso nebegali pastoti.. Suprantat, tas išorinis blizgesys kartais slepia didžiules asmenines dramas. Pažįstu ne vieną labai garsią moterį. Ne tokios jos ir laimingos, kaip jums atrodo. Kad matytumėt, kiek syvų iš jų spaudžia kompanijų akcininkai, jų tiesioginiai bosai. Kiek nervų kainuoja tos pačios krizės versle, kurios nebūtinai turi sutapti su pasaulinėmis ar respublikinėmis. Apstu povandeninių srovių.

Oho kokia idomi temele!!! atgaiva sirdziai buvo kai ja atradau ir perskaiciau:) nors nesu jokios karjeros padarius superines , bet turbut kaip ir kiekvienam zmogui - apie ja pamastau, ir nors tiesiai galiu pasakyti, kad Generaline Direktore net nenoriu buti, nes ne man istisiniai stresai, nuolatines keliones ir per didele atsakomybe ( nors dar pries gerus pora metu , visa tai buvo svajoniu darbas), geru pareigu ir gerai apmokamu as tikrai noriu ir beje, jauciuosi verta
kaip minejau to pasiekti dar nesugebejau, nors jauciuosi pradzia nemaza padarius: turiu 2 aukstuosius, antra baigiau Londono universitete, esu ir dirbud jau pagal specialybe - tiesa paciuose "zemiausiuose" sios specialybes sluoksniuose... o kadangi siuo metu dar ir vaikucius 2 auginu mazusnamie, todel turejau daug laiko viskam apmastyti...
supratau,kad vis delto tiek namie sedeti ( bus apie 3 metus, kai vel pradesiu ieskoti darbo), man daugoka, bet niekada nesigailesiu sio laiko, nors tikra namu seimininke taip ir neismokau buti.. taciau jau turbut cia charakterio savybe, kad isitisai galvoju kaip imanoma viska kuo geriau padaryti,ir kai tai nepasiseka - istisai save griauziu...
gal ir per daug sau leisiu taip pasakydama, bet jauciu, kad turiu savybiu reikalingu dirbti gerai apmokamus ir atsakingus darbus, bet va kazkas yra, kad iki ju dar nedasikasiau... kaip kazkuri rase, kad karjeros zmones neaukos laiko studijom - tai as vva antra aukstaji baigdama- staciau ji i pirma vieta, o darbo ieskojau tokio kad apie studijas tiktu( nors gal jau vien tai kad ir dirbau ir mokiaus full time vienu metu turetu but pagirtina?), kai nusprendziau kad pribrendau isbandyti save toje srityje , kuria ir mokiaus ir kuria manau esant mano ateities sritim, irgi nesigriebiau ir net nebandziau applyint i tas pozicijas , kurios buvo labai gerai apmokamos , bet galbut savo aprasyme turejo daugiau reikalavimu ir pan.. tiesiog tuo metu masciau, kad reikia viska pradeti nuo pradziu ir gerai ismanyti net ir pacius maziausius darbelius... dabar jau nebesu tokiu savo sprendimu, gal vis delto reikia nebandyti sokti auksciau bambos ir taip bandyti laime? gal tokia ir yra tu didziuju zmoniu sekmes? baimes nebuvimas? nes as pati labiausiai bijau nezinomybes -todel atrodo blogiausia kas gali atsitikt - as pasimesiu situacijoj vien delto, kad ji man yra nepazistama( turiu omeny reikalingu igudziu ir ziniu nebuvima)..
taip pat po tiek laiko apmastymo, manau, kad viso sito bijot nereikia ir net negalima norint kazko pasiekt, nera tiek laiko viskam isisavint zengiant po pati maziausia zingsniuka, reikia uzsigriebt daugiau nei sugebi( aisku proto ribose), bet o kaip paskui kai susiduri su tuo ko nezinai? ar galima klaust ir parodyt kad nezinai ar apsimest kad zinai ka darai ir tiesiogt bandyt laime???
kas del pazinciu - velgi - kadangi teko mokintis 2 uzsienio salyse ir savo salyje, uzsienyje i mus kaip tarptautinius studentus ziurejo labai palankiai, ypac skandinavijos salyje, kadangi ten besimokant atlikom ir savo baigiamaji darba, sutikom daug realiu tos srities zmoniu( turiu omeny ne akademiniu, bet tikru dideliu imoniu vadovu ir pan), net istoriju girdejom kaip tokioje pacioje situacijoj buvusios tautietes tapo tu imoniu vadoves ju padaliniuose kad ir Lt, gavom daug kontaktu, ju paciu asmeninius emailus , telefonu nr ir pan, teko net kreiptis prasant paslaugos ir sulaukt palankaus atsakymo, bet velgi, kazkokioje grandyje to bendravimo - pradedavau savimi nepasitiket ir suabejodavau... kas tai? jei zmones butu paskyre konkrecias uzduotis - zinau, kad buciau susitvarkius, bet kazko pritruko kad jas gauciau AS, nors pradzia jau ne viena karta buvo tiesiog puiki... kodel ir kur as pasuoju?

zodziu atsakant i temos klausima, man atrodo, kad tokie zmones turi turet tiek reikalingu charakterio savybiu, tiek ziniu ir igudziu, tiek sekmes... ir labiau palaikau ta nuomone, kad viskas pasiekiama sunkiu darbu nei "per lova", o ir pazintys nebutinai reiskia "per lova"...
Papildyta:


beje, Pellagija, labai ikvepianciai tavo istorija man nuskambejo smagu, kad ir realus zmogus pasisake noreciau ir as tokia drauge turet, nes kartais tikrai pritruksta tu pavyzdziu realiam pasauly, o ne tik telike o kad leliuka 28 gimdysi,tai as asmeniskai manau, kad cia labai maza kaina, jei sugebejai ir karjeros pasiekt , aprupint save, ir jau leliuko laukies... beje, o kaip planuoji ji pagimdzius daryt? kiek laiko busi maotinystes atostogose? ( atsiprasau jei ne visai itema, nors... diskutuota buvo ir apie tai

is tiesu įdomi tema, tačiau skaitant pasisakymus ir darant išvadas iš asmenines patirties, galiu pasakyti, kad karjerą padaryti jaunai moteriai įmanoma, bet tik tuo atveju, jei ji neturi vaikų. Visiškai sutinku, kad reikia dirbti, ir reikia dirbti daug, neskaičiuojant darbo laiko, kartais net atsisakant ir savo pomėgių ar asmeninio gyvenimo (nes nieko kitaip nebus, t.y. nebus įdirbio, nebus ir rezultato)




smagu, kad pasisekė. Man iš tiesų būtų labai įdomi tavo nuomonė (kaip seksis suderinti darbą ir motinystę), po kažkiek metų, kai grįši darban.

Vat kuo jau nebetikiu (bent man pačiai niekaip nepavyksta ir niekada neteko pamatyti gyvo pavyzdžio), kad įmanoma jaunai moteriai su mažamečiais vaikais padaryti karjerą... Na taip, skaičiau žurnaluose ir mačiau filmuose, kad viskas įmanoma, jeigu nori.... Bet kaip įmanoma dirbti, kai vaikai serga , į darželį eina kelias dienas, o po to 3 savaites serga. Kai serga galima bandyti dirbti namie, tačiau vaikui tuomet ypatingai norisi mamos artumo, kaip tuomet dirbti? ... arba kaip ateiti į darbą gerai nusiteikus, jei visą naktį vaikas klaidžiojo iš savo lovos į tėvų, ir galų gale naktį prisišlapina į lovą.... kaip paruošti klientui "degantį" pasiūlymą, kai vaikas sėdi ant puoduko ir prašo nuvalyti užpakaliuką.... kaip kalbėtis su klientu, kai vaikas nori, kad su juo žaistum. Suprantu, įmanoma, kai turi auklę, bet tuomet nukenčia motinystė. Mano galva, karjerą galima padaryti ir išsilaikyti, tik tuomet, kai neturi vaikų, arba kai jau vaikai gerokai paaugę.... O jei karjera ir motinystė yra suderinama, tuomet norėčiau pas sėkmingą karjeristę ir tobulą mamą pasimokyti organizuotumo

Esu tas pvz. jaunos moters, su dviem mažamečiais vaikais ir stulbinančia karjera. Recepto paslaptis - auklės. Tik taip. Dirbau nuo tada, kai vaikam suėjo keli mėnesiai, dirbau namie, už sienos, su vaikais buvau šalia, ir dirbau tuo pačiu. Važinėjau į susitikimus, dariau daug įdomių dalykų. Sukūriau savo verslą nuo nulio.

taip, bet tada nukenčia motinystė...... pačios pavyzdys dar kartą įrodo, kad neįmanoma visko vienu metu padaryt...

Kurioje vietoje nukenčia motinystė, jei darbas namuose ir šalia vaikų?

pralinksmino,
bet istikruju perskaite mano mintis, kaip tik mane dabar tos priespriesos ir kamuoja, vienoj pusej darbas kitoj vaikas,
mielai dirbciau namuose jei tik butu tokia galimybe

bent jau aš, jei dirbu, tai dirbu (visas savo mintis ir energiją skiriu darbui) ir su vaikais tuo metu neužsiimu- nežaidžiu su jais, neskaitau pasakų, nedarau valgyti, neprausiu ir t.t.. kitaip tariant, aš jiems visai neskiriu savo laiko. Taip aš suprantu motinystę. Jei užsiimu vaikais, tuomet nėra jokių galimybių susikoncentruoti ties darbais.
Jei aš dirbu namie (o taip ir yra šiuo metu), tai vaikai tik mane mato, tiksliau žino, kad aš esu kitam kambary.... Tik tiek...