Jaunos moterys su stulbinančiom karjerom

1. gal ir šaunūs, tačiau realiai nemačiau ir nekalbėjau nė su vienu, taip kad daryti išvadas negaliu...
2. tik ji gali pasakyti. Pvz. Ieva Tombak (Ievos žurnalo vyr. redaktorė, šiandien pripažįsta, kad važiuodama iš gimdymo namų su vaiku, užsukus į ofisą pažiūrėti kaip visi dirba, darė didžiulę klaidą
3. galima, jei auklė, vyras, tėvai ir visas kitas pasaulis kasdien prižiūri tuos vaikus. Mano vyras irgi be galo džiaugiasi, kad jis tobulas tėtis (nors vaikus mato tik vakarais, kartais grįžta, kai jie jau miega )

pff man tai išvis dzin.

niekad veiklių moterų nevadinau vištom, ir jeigu žmogui sekasi, nes daug ir sunkiai dirba, tai visada džiaugiuosi už tokias moteris, ir tyliai iš jų mokausi

kartais tas startas ir būna visą esmė,kaip prieiti iki jo,kaip išplėtoti ir visą kitą. juk pradžia ir būna sunkiausia. o jei pradžia duota,tai tikrai reikia būti vištai,kad ją sužlugdyti.

Plėtojama jau po to. Kita vertus, julya, jūs labai nuvertinate vyrus. Kažkaip abejoju, ar sveiko proto žmogus investuotų į niekur ir su aiškai žlugimo perspektyva. Ne tokios ir kvailos tos moterys, kurios sugeba sėkmingai gyventi su daug pasiekusiais vyrais. Todėl kiek teko matyti grožio salonų, parduotuvių, kt. verslų užuomazgų su vyrų pagalba, viskas labai aiškiai atsiskleidė. Kad ir toks atvejis, kai moteris su stulbinančia karjera ir aukščiausio rango vadovės statusu ėmėsi nuosavo verslo, kuris deja žlugo. Nes ne tas pats sėkmingai vadovauti dideliam kolektyvui ir kurti savo asmeninį verslą. Tai kartais du skirtingi dalykai. Bet vėl gi, žinau pavyzdį sėkmingos karjeros moters, kuri išėjo iš labai geros kompanijos ir įkūrė, išplėtojo savo verslą. Jis dabar labai žinomas ir spėju išties pelningas.

Labai pritariu, nes tos kurios išties daug pasiekia vien tik savo darbu, neskalambija kokios jos tobulos ir kaip viska suderina..aišku yra išimčių, bet išimtys tik patvirtina taisykle..
O anksčiau minėtas pavyzdys Nemateko..tai kai pažiūri į ta firmą tai ten žmonės kaip vergai dirba, aceit motina didvyrė įkūrusi ta savo sėkmingą biznį nemato kitų motinų kurios nuo darbo krūvio persileidimus patiria, atostogų negali imti vasarą, ir žiemą prieš šventinį laikotarpį, visokias sušvinkusias mėsas pardavinėja..tai va čia tai sėkmingo verslo pvz. bloga man nuo tokių sėkmingų lietuviškų pavyzdžių.

O kada šefas buvo geras? Žmogui visuomet bus blogai, tokia ta natūra. Paklausk nors vieno, ar jis patenkintas atlyginimu, sąlygomis ir kt.? Ne. Šefas yra "svoločius" ir taškas. Pamėgink, sukurk, padaryk, padaryk geriau. Lengva kritikuoti.

Apie skalambijimus. Nu verkti tai čia norma, geriau verkti, kaip viskas blogai, kaip nesiseka gyvenimas. Tai tada būsi savas. Jei pasidžiaugsi, pasakysi: ne viskas taip jau blogai! Akimirksniu būsi sulygintas su dulkėm, kad neišsišoktum.

Pvz. aš paskalambinsiu apie savo sėkmę, tos jaunos moters su stulbinančia karjera. Pradėjau nuo nulio, vyras pinigų nedavė, iš principo, viską dariau už savus. Kūriau, kėliau, kaupiau. Daug ką dariau pati iš savo fizinių, moralinių ir finansinių resursų. Mokiausi, kritau, mokiausi iš praktikos, nes mano visai kita profesija. Dariau daug darbų pati, kad suprasčiau speicifiką, samdžiau, plėtojau, buvau viena iš lyderių savo srityje, o kai kur ir absoliuti lyderė. Viskas buvo lyg ėjimas va bank. Nes tikėjau savo sėkme. Ir mano vargai atsipirko su kaupu. Pradžia buvo sunki, visą pelną investuodavau į plėtrą, ką uždirbau, kišau. Po to supratau, kad reikia ir mėgautis vaisiais. Atlyginimas buvo išties solidus, nesigirsiu, bet "riebus". Pajutau krizę, tik dvelktelėjimą, iš karto viską pardaviau. Už "riebiai". Konkurentai bankrutavo, nes nemokėjo matyti ženklus, pajusti nuotaikas.

Dabar dirbu kitoje srityje, konsultuoju, tuo pačiu konsultuoju vyrą, partnerius. Kolkas nesiskundžia. Pajamos, mūsų šeimos, ženkliai padidėjo, nuostolių nėra, krizės nejaučiame (tris kart tfu).

Na nereikia verkti, bet visada yra nutylejimo veiksnys..kai kazko nepasakoma....cia tas pats kai šeima pavyzdine, viskas jiems puiku, o veliau paaiškeja kad viskas ne taip jau ir tobula..tai tas pats ir su karjeristemis: tobulos verslininkes, mamos, zmonos...kol galiau suzinai visus nutyletus dalykus, todėl Jusu ditirambais aš netikiu (čia tas pats mano anksciau minetas variantas)..labiau buciau linkus tiketi anksciau merginos pasakojimu, kuris manau yra realesnis..cia tik mano subjektyvi nuomone, kaip ir jusu.
Dėl šefų: galite čia nesakyti kad visi verkia, jeigu tik įmonė lietuviško kapitalo tai dažniausia ir bus išnaudojimai ir vergovė..visai kitaip su užsienio kapitalo įmonėmis, kurios turi bent kažkokį supratimą apie žmogiškųjų išteklų valdymą..kur visai kitoks požiūris į darbuotoją. Todėl lietuviams dar reikia daug mokytis, o kai bus laikas tai ir įkursiu aš ką reikės, dabar kryptingai link to einu, kaip ir minėjau mano tikslas nėra būti didelės įmonės vadove. Esu dar jauna, ir dabar tik kaupiu patirtį.

Nereikia toli žiūrėti, pasidomėkite kaip sekasi mūsų emigravusiems tautiečiams su darbdaviais ir kokių būna išnaudojamų atvejų. Neneigiu, kad LT to nėra, bet nereikia norėti, kad samdomas žemiausios grandies darbuotojas turės tas pačias teises kaip aukštesnio rango vadovas. Kiekvienas pasiskirsto ir "priespauda" skirtinga.

Dėl to tikėjimo ar netikėjimo. Ar jums taip svarbu tikėti/netikėti? Žiūrėkit savo kiemo. Kiekvienas gyvena taip kaip jam patinka ar kaip pasiseka. Bet tas lietuviškas noras kartais/dažnai vistiek įžiūrėti nors kiek dėmių, net jei jų ten ir nėra, veržiasi kaip pasiutęs. Jei tik palengvės, tai manykit taip ir toliau.

Jus imat krastutinumus, niekas cai neima zemiausios grandies, kalbu apie tarpinę t.y aukštesnių pareigų vadybininkus ir t.t
Jeigu jau dalinat patarimus, tai ir pati žiurėkit savo keimo. O jeigu jums pelengvės ir toliau girkitės, šuns balsas į dangų neina..kievienas susidarys savo nuomonę, nes visi čia visko gali prirašyti Daugiau į asmeniškumus nesileisiu, diskutuojam toliau

Nieko sau, šuns balsas į dangų Kokių dar epitetų pažersi gaudri, tai ko taip pyksti už teisybę. Na ne visiems taip blogai gyvenime, būna ir gerai. Ko tokia pikta?

visiškai sutinku. Kaip E.M.Remarkas yra pasakęs- tobulybių vieta muziejuje,o ne gyvenime.