Manau, kad visi tu bobuciu prietarai - niekalai.As kai laukiausi pirmojo vaikelio - vemiau toliau nei maciau ir ne tik kad ryte, bet ir bet kuriuo paros metu, kol nepagulde i ligonine, del numestu kg.Pienelio ir pasteto norejau be galo.Gime sunus.Pilvo forma?As ju ir dabar neskiriu, bet buvo tikrai mazesnis nei dabar, tik sis kazkoks labai i sonus ir gal zemai, nes lb.spaudzia apcioje.Per si nestuma ne sykio nevemiau, tik gal koki karta supykino, mitybos racionas be galo ivairus, tik va pieno produktu visai nenoriu - noriu kazko rimtesnio

Tik zinau tiek, kad kai laukiausi pirmojo, as zinojau jog nesioju suneli

Nemanau, kad yra kazkoks prietaru patikimumas - juk negali atitikti vienos mamytemspozymiai, juk kiekviena ir jos organizmas individualus, o kur dar kurios jau po antra ir kelinta gimdo?Po kiekvieno gimdymo ir gimda nebus tokia kaip buvo - koki dar cia aukstai ar zemai pilvai ?

Manau kad labiau isiklausyti i savo organizma, ir tikrai pajusit kas gyvena pilvelyje, juk turim tokia dovana - nesioti gyvybe, o koks skirtumas kas gims galu gale?

Juk yra kas net neturi sios Dievo dovanos