QUOTE(Liutukeee @ 2009 09 18, 13:07)
Mamai uzvakar sulasino antra TAKSOLIO-GEMZAROS kursa,sisyk jauciasi geriau,bet visko paskutiniu metu buvo-ir i ligonine nakti veziau.Dabar ranka virs rieso istino,toks kaip guzas ,nesuprantam kodel-nei susimuse.O gal del to,kad chemija i tos rankos plastaka lasino?Gal limfa nenuteka,ka manot?Uzdejau spiritini kompresa.Gal negerai?

Smagu girdėti, kad mamytei po lašinimo geriau. Taip norėtųsi tikėti, kad su kiekvienu lašinimu jai bus vis geriau, to ir palinkėčiau...

O kas nutiko, kad į ligoninę vežei?
Spiritinis kompresiukas turėtų padėti, jei vaistukai pralašinti, bet tai gali būti ir dėl limfos nepratekėjimo - būtų geriau pasikonsultuoti su gydytoja, nes tokiu atveju su rankele reiktų elgtis labai atsargiai... Stiprybės ir sveikatėlės mamytei, ir kad lengvos tos dienelės būtų iki kito lašinimo...
QUOTE(bbg23 @ 2009 09 19, 16:31)
sveiki,
Mano mama gryzo is sanatorijos..pirmadieny eisim i chemoterapija, pirma syki, bet jauciu, kad pirma syki ten nieko endaro, buna tik konsultacija, ane?
SIan su mama susipykau..jinai pasake, kad as savo elgeisu jai sukeliu itampa..poto dar atreze "neaisku, kiek as laiko gyvensiu"... tai dabar toks liudesys..
Nebūtinai pirmą sykį nieko nedaro. Mums kai buvo pasakyta atvažiuoti, tai jau ir lašino, nors pirmiau nuėjom į konsultacinį skyrių pas gydytoją, o po to jau ji nusiuntė į skyrių... Tikiuosi, kad mamytė pailsėjo sanatorijoje.
Nesupyk, bbg , aš nemokau, tik noriu pasakyti iš patirties...

jei taip mamytė pasakė, gal tam yra priežastis... mes taip jas mylim ir tiek jomis rūpintis norim - vos ne gyventi jų dienas - kad tas mūsų rūpestis pradeda dusinti ir kartais kelti joms nerimą. Mamos ne aklos - jos savo vaikus pažįsta ir per sieną. Gal perdaug šokinėjo apie ją, gal neramus darosi tavo balsas, judesiai, o mamytei pradeda gal atrodyti, kad kažkas iš tikrųjų labai negerai, kažkas nutylima ar pan. na, nežinau - visokių situacijų ir pagalvojimų gali būti... Prisipažink tu jaudiniesi, nors stengiesi to neparodyti - tas jaudulys gali persiduoti ir mamytei, nors atrodo, kad tu viską darai teisingai...

Ir tas "neaišku, kiek aš čia gyvensiu" - tai tarsi savotiška savigyna , tai nežinomybė dėl ateities ir baimė, kurią ji viena išgyvena, ir tu tikrai nežinai ar viską , ką galvoja tau ji pasako. Bet tu turi dabar apmąstyti, ką ne taip darai( o gal atkaliai laikytis tos pačios pozicijos), ką gali pakeisti. Tokiose situacijos mes savo artimuosius pažįstame naujai iš kitos pusės...ir labai tikiuosi, kai prasidės gydymas, viskas stos į normalesnes vėžes.
***
evesima 
- ir tu laikykis - tokia panaši situacija.... ir mamytei stiprybės ir sveikatos...