Kas griauna draugystę?

Nugis, skaitau ir galvoju Jėtus - jie visi identiški..aš tai bandau keisti taktiką - neskambyju nerašau - aj galvoju kiek galiu jo prašt dėmesio, skambučių ir etc. Tai pats pasiskambina...na mes atskirai gyvename..to dėmesio, švelnumo, gra-ių žodžių ir man trūksta...labai...bet nsutojau dėl to nervintis...kartais būna taip kad per dieną tiek švelnumo sulaukiu tiek dėmesio kad pametu glvą visai..pasirodo gali ir nori tai padaryti tie vyrai...bet retai...

Aha, švelnumo ir dėmesio tai kartais sugeba paduot... Bo tai lengviau nei užpakalį pakelt pasižmonėjimui gal kad tas užpakalis nemažas
Ale va galvoju - jei švelnumą ir dėmesį per porą metų rodyt išmoko, tai gal ateis laikas ir užpakaliui?

galvojau, kad tik maniškis toks egzempliorius..........
Dvi paskutines dienas pasitaisęs, ir žinutę gražia parašė ir žodeliukų gražesnių pasako (bendraujam per kompą )
Dabar nusipirko mašiną, tai nuvažiuoam prie jūros, o vasarą kai jos nebuvo, tai vis namie ir namie...... Oras gražus, šiltas, bet ne, gulim lovoj ir žiūrim filmus
Ir gražiuoju mėginau, ir piktuoju, niekas nepadėdavo ......
Dabar ruduo, gražus, juk taip miela ir romantiška būtų nueit į parką lapų paspardyt Deja..........

Likimo draugės mudvi maniškio mašinos dar palaukti reiks... Bet jau nelabai tikiu, kad pasikeistų kažkas... Tie patys filmai bus, ko gero...
Aš regresuoju šitaip leisdama laiką...

aišku gera ir lovoj pagulėt, kad ir filmą žiūrint, pasiglaustyt, nugaryte paglosto
Bet juk net ir skaniausis patiekalas valgant jį kasdien, atsibos

Ei ei likimo draugės, nepamirškit manęs!

Kursim būrelį - kad būtų su kuo lapus spardyt
O jei rimtai - gal va imti ir nupirkti du bilietus į kokį spektaklį, užuot laukus nesulaukus brangiausiojo iniciatyvos... Ir vietoj eilinio pagulėjimo - braukšt kultūrintis... Va nuo pat ryto darbe sėdėdama mąstau mąstau galvoju galvoju - ar verčiau piktintis, kad iniciatyvos nerodo, ar geriau jau nuolat rodyt ją pačiai, nesvarbu kad moteris esmi ir norisi būt vyriškos energijos varomai... Jei kitur viskas gerai, jei negalvoji apie skyrybas - gal verta bandyti?

per daug rodyt iniciatyvos gal irgi nereikėtų..nors iš kitos pusės..velnias žino..aš tai nustojau kaip ir sakiau nervytis..pradėjau sportuoti..užsiimti savo dalykais..bet pati noriu labai labai nuvažiuoti į Druskininkus į spa....bet...lamdosi gi

ale ir man tie patys klausimai kyla kodėl vis aš turiu rodyt iniciatyvą kažkur nueiti, kalbėtis apie mus, apie mūsų problemas..... Aš ir aš ir aš, lyg jam nerūpėtų niekas
iš kitos pusės, juk moteris subtilesnė, jausmingesnė, giliau jaučia ir labiau kapstosi jausomuose ir santykius labiau analizuoa, gilinasi...
Manajam viskas atrodo gerai tarp mūsų, o man atrodo, kad nieko gero O kalbėtis jis nenori ar nemoka, uždaras toks O ir pati retai randu žodžių nusakyti savo būseną ir tai, ko man trūksta ....

Ai, kuo tolyn į mišką, tuo daugiau medžių

Mūsiškiai vienas prie vieno... Jam irgi gerai viskas, tik aš tipo problemų ieškau ten, kur jų atseit nėra...

Tep tep. Kai noriu pašnekėti - tyli, kai pradedu burbėti ir sakau, kad nesu patenkinta mūsų santykiais, sako neburbėk..tai ką man daryti..jo jiem gerai taip kaip yra, o mums kas? kaip reklamoj "tik bananai ir bananai..."

Sveikutes...Gelbekit mane!!! nezinau ko besigriebt...as atsiduriau aklavieteje...
Mano padetis tokia, jog su savuoju pazystami seniai, gyvent pradejome pries pusmeti kartu, atskirai nuo jo tevu, bet tame paciame name. Taigi, kol draugavom, kol kurem svajones apie gyvenima kartu, buvo viskas pasaka, visi pavydejo mums musu santykiu...taciau, prasidejo gyvenimas kartu.. pirmieji menesiai buvo "super", jokiu barniu (niekad nesipykom kai draugavom),bet nuo vasaros pabaigos kazkas atsitiko.
Pastoviai varom kur nors balevot...galutinis variantas: griztant namo barnis. Isvada (pagal ji) kalta as, kad keliu scenas PRIE ZMONIU, kuriu net nebuna,uztenka man kreivai paziureti...
ir taip paskutiniu metu kartojasi...
Si savaitgali vel tas pats...tik si kart jis pasako jog jam jau atsibodo toks Mano elgesys...kad jam jau viskas "nusisvilpt" kaip bus toliau, nebeatleis man niekada.. ir t.t.
Norspati esu Liutas, bet jis irgi ne dovanele: oziaragis...zinojau, kad jo charakteris sunkus, tad stengiausi visada ji palepinti, jam padeti...zinoma, to jis nemanau, kad vertino ir kreipe demesi...net jo mama man nuosirdziai sako, kad ji islepinau per daug..per daug net save apleidau...as ji myliu, todel norejau kaip geriau...bet dabar atsiduriau aklavietej...kalta visada as...
skaudziausia tai, kad paskutinius metus, retai, faktiskai, suskaiciut ant vienos rankos pirstu galejau, kiek isgirdau is jo ?myliu", o jau apie svelnius zodzius man..nekalbu. Jauciuos kaip tarnaite....
bandziau kalbetis...snipstas, jis net nesileidzia i kalbas, jam vienodai sviecia...
kazkada jis buvo kitoks, dabar nebeatpazystu jo..kartais norisi susirinkt daiktus ir iseit...bet jauciu sirdis plystu...
bet ir dabar ne kas...miegam ir kartu ir atkirai..tik kad vienoj lovoj...slykstu...nezinau ka bedaryti..visos svajones lyg duzta....