Mano zuikis per pirmąjį mėnesį sakyčiau gana daug pasiekė

. Iš esmės aišku tie kūdikėlių pasiekimai labai panašūs, bet kai jų nėra milijonas, tai keletas skirtingų, rodos jau daro tavo kūdikį išskirtinį, suveikia mamiškas pasididžiavimas turbūt

.
Tad aš vadovaudamasi tuo pasakysiu, kad mano kūdikėlis nuostabiai gerai laiko galvytę beveik nuo pat pirmųjų dienų. Aš pati buvau nustebusi, MB ir artimieji vėliau taip pat (mat sulaukėm lankytojų ne iš karto - tiesiog neįsileidom). Šiuo metu galvą prilaikau tik kai keliu vaikį miegantį, na dar tais retais monemtais, kai mieguistas, knapsi, muistosi, tai man nesinorėtų, kad jis užsigautų barkšteldamas burnyte į petį ar man į smakrą.
Jau gimdymo namų palatoje, mano kleckas vartėsi nuo nugaros ant šono, ir nuo šono ant nugaros, o gryžus namo per pirmąsias savaites įvaldė šį sugebėjima iki pilnai nuo šono ant šono. Pamenu ir tą vienintelį atvejį, kai atradau savo vaikį ant pilvo miegantį, kai paguldžius buvau ant nugaros. Retkarčiais jam pavyksta atsiversti nuo pilvo ant nugaros ar šono. Taip kad nepakamsyto bijojau jį palikti nuo pat pirmųjų dienų.
Na o šiuo metu, vaikis šypsosi kalbinamas ne tik mamos (kuriai ir negailėjo šypsenos pirmiausiai, nors patį pirmajį pavienį šypsnį dovanojo tėčiui), bet ir senelių, bei kitų tetų ir dedžių. Bet dosniai dovanoja jas tik kai yra sotus ir nesuirzęs.
Jau 4 kartus aiškiai ištarė garselį "ai", balselis jo tiesiog nuostabus man

pradžioje maniau, kad tai tik atodūsis, bet skirtingomis dienomis, pasikartojo, tai gal sakau savo vardą linksniuot bando

(nes šiuo skiemeniu ir prasideda) aišku juokauju.
Ir nors visiškai nevaldo tų savo rankyčių, tačiau aiškiai pajutęs prieš save kokį dominantį daiktą, vis bando jį pasiekti. Tai gaunasi tokiu belekokiu rankučių makalavimu. Patraukus daiktą, rankutės nurimsta, ištraukus ir vėl tas pats.
Na ir dar vienas, bet čia daugiau mano, kaip mamos nuopelnas - tai kad vaikas jau nardo

t.y. planuoju su juo lankyti baseiną, ir pratinu vis prie vėsesnio vandens, maudomės jau tik 35,5 temp. ir klecką vis panardinu pilnai į vandenį. Pirma reakcija buvo labai
nustebusios akys, tačiau dabar net šypsniuką išmeta po nėrimo.
Tiesa su kiekvienu verksmu, jau pradeda vis labiau šlapti akutės, tai manau valosi ašarų kanalėliai tvarkingai ir formuojasi po truputėlį ašarėlės. Bus skaudu gal į jas žiurėti....
Tai tiek. Su visu mamišku pasididžiavimu