QUOTE(vetruze @ 2009 09 18, 08:44)
cia as gal ne i tema,bet labai ieskau kaip padaryti skania cebureku tesla?
Aš tai pagal šitą receptą darau, tik degtinės nededu
Visų pirma, užviriname 1,3 stiklinės vandens su šaukšteliu druskos ir dviem šaukštais aliejaus. Kai tik užverda, supilame į vandenį pusę stiklinės miltų ir dirbame šluotele, kad gerai išsimaišytų.
Tai vadinasi tešlos plikymu. Miltai momentaliai prisigeria vandens ir virsta kažkuo panašiu į "varškės drebučius", bent jau toks įspūdis susidaro tai palietus. Nuo miltų užvirinimo gatava tešla tampa minkštesnė, tampresnė. Palaukiam, kol praauš, tuomet įmušam kiaušinį, šaukštą degtinės ir po truputį įminkome dar tris stiklines miltų ( receptas norėjo 3,5, bet manau, jog 3 - pats tas ). Turi gautis tokia kieta tešla, panaši į koldūninę. Paliekame ją apie valanda pastovėti uždengtame dubenyje, po to dar kartą perminkome, kol ji tampa visiškai elastinga, o viduje nesijaučia jokių "gurulukų". Tešla turi nelipti prie rankos. Po teisybei, ši tešla nelimpa ir prie stalo ar kočėlo, bent jau man jokių miltų po to nebereikėjo.
Tuo tarpu paruošiame įdarą. Patiekalas atėjęs iš Krymo totorių, todėl, ko gero, labiausiai čia tiktų aviena, tačiau tinka ir paprasčiausias "šeimininkės faršas", kur jautiena su kiauliena per pusę. Svarbu, kad būtų mėsoje riebalo, ne visiškai liesa. Tuomet sumaišome su kapotu svogūnu. Vieni sako, jog svogūno ten turėtų būti tiek pat, kiek ir mėsos, kitiems jis nepatinka ir išmeta jį išvis - pasirinkimas laisvas. Būtinas faršo ingredientas - nuo pusės iki visos stiklinės kefyro ar paprasto jogurto. Jis turi tokią savybę faršą surišti, o po to, kepimo metu, nuo jo mėsa tampa minkštesnė. Na ir ką, ir viskas, pasūdom/papipirinam/įbarstom dar prieskonių ( aš mėgstu su mairūnu, kaip koldūnams ) išmaišome viską gerai, ir laukiam, kol praeis ta valanda tešlai.
Tuomet tešlą suvyniojame į tokią dešrą, ir nuo jos atgnybiame maždaug vištos kiaušinio dydžio gabalėlį. Iškočiojame jį į blyną, tuomet ant viršaus uždedam lėkštelę, ir peiliu aplink apvedam, o kraštus nuimam ir dedam prie tos pačios tešlos. Tuomet imam įdaro, tiek pat ar net šiek tiek daugiau, nei buvo tešlos, ir išdėliojame jį štai taip:
Toliau - svarbus momentas. Čeburėką būtina užsandarinti, antraip kepant sultinys iš vidaus pateks į aliejų, ir bus nekas. Tai galima padaryti paprasta šakute - lygiai taip pat, kaip italai elgiasi su calzone picom. Svarbu tai daryti atsargiai, neperspaudžiant, ir nepraduriant skūros, taip, kad šakutė siektų nuo čeburėko krašto iki 2/3 užspaudimo pirštais.