Mjoa, su tom au pair blogiau nei su paprastom auklėm, nes dažniausiai neturi jokios patirties, ir net emocinio pasirengimo ir galvoja tik apie tai kaip čia kur nuo tėvų pabėgus, pakeliavus po svečią šalį, o tavo vaikas tai tik šiaip, lyg tarp kitko - lengvas būdas užsidirbt..
Tikiuosi, man neteks tokios samdytis, o jei teks, tai kad pasitaikys gera
nesakykit apie kelias kaip apie visas..kaip ir sako lenkai arba rusai-durni zmones/o sako tie kurie pazysta kelis/,lietuviu irgi yra nekokiu zmoniu..tad is keliu negalima spresti apie kelis milijonus..as ir pati aupair..dar niekas manimi nesiskunde,nei lietuviai,nei uzsienieciai,netruksta man nei psichologiniu ziniu,nei noro vaika lavinti,ji uzimti,pamilti,ir dirbti savo darba,o ne laukti savaite po savaites tik lagos.
Ragaina, čia tu pagal save nesakyk, kad visos geros
Tikrai, kiek teko susidurt su au pair merginom, dažniausiai vėjai galvoj joms būdavo, o ne vaikai.. Žinau ir kelias tikrai nuostabias, viena iš jų dabar tapo gera mūsų šeimos drauge. Mielai TOKIĄ imčiau į savo vaiko aukles, tačiau daug yra ir tokių kurių nė už ką neimčiau.
Pvz. man daug sako būsimos auklės anketa.. Nepatinka kai veržiasi būtent į didmiesčius, nepatinka, kai rašo su baisiom klaidom (ypač stiliaus), o pažymi, kad anglų kalba "gera" ar net "puiki". Žodžiu, pažiūri ir matai kas per fruktas. Nesakau, kad VISOS tokios, sakau, kad tokių daug.
Pvz. man daug sako būsimos auklės anketa.. Nepatinka kai veržiasi būtent į didmiesčius, nepatinka, kai rašo su baisiom klaidom (ypač stiliaus), o pažymi, kad anglų kalba "gera" ar net "puiki". Žodžiu, pažiūri ir matai kas per fruktas. Nesakau, kad VISOS tokios, sakau, kad tokių daug.
mano pacios anketoje nurodyta jog jei UK,tai tik Londone,kadangi tam turiu savu priezasciu /t.y.ten gyvenanciu saviskiu gausa/
tikrai daug ir tarp paprastu aukliu kurioms vejai galvoje..kaip mineta anksciau-kad kas jau kas bet aupair,tai daug blogiau nei paprasta aukle.
nesamone..daug mamyciu susidure su aukliu "vejais",todel nei aupair,nei paprastos auklytes nera kazkuom kitokios..tiesiog tiesa labai sakai-daug demesio reikia skirti i anketas,bei velesne aukles kalba,kurlink ji daugiausiai sneka..na tiesiog atskirti kazkiek psichologiskai kas per aukle 
sekmytes
sekmytes
Kodėl man au pair atrodo blogiau nei paprasta auklė: nežinau kaip dabar, bet prieš kelis metus au pair galėjo būti merginos iki 25 metų, pačios neturinčios vaikų.. 
Dėl miesto, OK, tu turi pažįstamų, kažkas dar turi pažįstamų, ar kokių kitų rimtų priežąsčių, bet kad pusė merginų veržtusi būtent į Londoną ar pan. tai jau nenormalu
Netikiu, kad visos dėl giminių
Dėl miesto, OK, tu turi pažįstamų, kažkas dar turi pažįstamų, ar kokių kitų rimtų priežąsčių, bet kad pusė merginų veržtusi būtent į Londoną ar pan. tai jau nenormalu
QUOTE(dadaida @ 2008 01 25, 15:51)
Sveikos. as gyvenu Londone. turejom dvi au pair. ir daugiau nebenoriu net pagalvoti apie jokia au-pair. pirmajai mokejom 100 svaru per savaite. turiu 6 metu berniuka. tai reikejo ji tik parsivest is mokyklos ir du vakarus but namie. tai manau, kad mes labai gerai mokejom. tai jai viskas buvo blogai. mano vaikas buvo melagis, pati jinai verkdavo kiekviena diena, kad pasiilgsta mamos. po menesio susirado kita seima ir ta pacia diena isejo. mums reikejo susirasti aukle per valanda laiko. kitai mokejom uz ta pati darba 60. jinai labai gerai sutardavo su vaiku. namu netvarkydavo. jinai dar dirbo musu sode, bet mes mokejom atskirai uz tai. bet po dvieju savaiciu jinai isvaziavo nes jos mama susirgo. tai man jos abi nelebai patikimos buvo ir daugiau nebenoriu. dabar turim vaikina, kuris turi darba, mums paziuri vaika du kartus per savaite. mes jam nieko nemokam, bet jis nemoka mums uz nuoma. tai kol kas geriausias variantas.
tai jums gerai
QUOTE(Brooke @ 2008 01 26, 15:48)
Kodėl man au pair atrodo blogiau nei paprasta auklė: nežinau kaip dabar, bet prieš kelis metus au pair galėjo būti merginos iki 25 metų, pačios neturinčios vaikų.. 
Dėl miesto, OK, tu turi pažįstamų, kažkas dar turi pažįstamų, ar kokių kitų rimtų priežąsčių, bet kad pusė merginų veržtusi būtent į Londoną ar pan. tai jau nenormalu
Netikiu, kad visos dėl giminių 
Dėl miesto, OK, tu turi pažįstamų, kažkas dar turi pažįstamų, ar kokių kitų rimtų priežąsčių, bet kad pusė merginų veržtusi būtent į Londoną ar pan. tai jau nenormalu
zinoma kad ne visos.jei butu visos kaip viena,ir visi kaip vienas-pasaulis taptu visiskas sablonas ir neidomus gyventi
tam ir yra pasirinkimo teise,ir gebejimas atskirti
jusu atveju-niekad nesamdytumet aukles.. nezinau bet yra mamu,kurios pasiruosusios auklei netiketu klausimiu,ir t.t. ir pan. kuriais tiesiog issiaiskina mazdaug kaip ka aukle masto,kaip reaguoja ,koks jos nuspejamasis veiksmas pateikus -o kas jeigu? bei visa kita ka ji masto apie vaiko ir aukles santykius,kaip ji reaguoja i vaiko oziukus /kuriu turi visi vaikai/ ir koks jos poziuri si tokio amziaus vaika-ka su juo veikti-pvz isivaizduojama dienotvarke su tokio amziaus vaiku -vienos dienos istorija expromtu. mamai arba patiks kaip aukle viska desto,masto ir isivaizduoja,arba labai pasirodys naivi ir ilgai galvojanti betkoki atsakyma,arba net -"kvaila",netinkama i jusu vaiko draugija.
Mano atveju, man nuo rudens REIKĖS auklės 
Su klausimais variantas neblogas, tačiau juk realioj situacijoj daug lemia ir žmogaus sugebėjimas nepanikuoti kritiniais momentais ir pan. Tarkim štai man pačiai pernai mano mažė nugriuvo duše ir prasikirto lupytę.. Blaivia galva, žinoma, patikrinčiau ar gili žaizdelė, nu ir tada atitinkamai kažką daryčiau.. Bet tuo metu toks šokas ištiko (tai buvo pirma rimta trauma), kad nežinojau nei kur bėgt nei ką daryt, blaškiausi po vonią gal dvi minutes kol atsikvošėjau
O kartais tos kelios minutės lemia labai daug.. Na, su svetimais vaikais lengviau, bet jei vaiką žiūri jau ne kelias dienas, prisiriši prie jo emociškai, maždaug panašiai kaip prie savo pačios vaikų. Ai, žodžiu, kaip bebūtų, jau senai nuo temos nukrypom, Ragaina
Su klausimais variantas neblogas, tačiau juk realioj situacijoj daug lemia ir žmogaus sugebėjimas nepanikuoti kritiniais momentais ir pan. Tarkim štai man pačiai pernai mano mažė nugriuvo duše ir prasikirto lupytę.. Blaivia galva, žinoma, patikrinčiau ar gili žaizdelė, nu ir tada atitinkamai kažką daryčiau.. Bet tuo metu toks šokas ištiko (tai buvo pirma rimta trauma), kad nežinojau nei kur bėgt nei ką daryt, blaškiausi po vonią gal dvi minutes kol atsikvošėjau









