Kai buvau maža, gyvenau pas senelę, o knygų pas kaimo žmogų nebuvo. Tiksliau, buvo. Dvi. Kožedubo ,, Tarnauju Tėvynei" ir Dreizerio ,,Sesuo Keri". Mokėjau abi atmintinai, dar šiandien apie naikintuvus žinau geriau už bet kokį vyrą. O ir sesuo Keri nepamaišė
Šiuo metu po ranka visada yra ,,Trise valtimi, neskaitant šuns", ,,Knyga apie San Mikelę", Aljende trilogija, Dafnės de Morjė ,,Rebeka" ir apsakymai, žinoma, Irvingas, ypač ,,Pasaulis pagal Garpą", keli neužmušami detektyvai ir dar labai daug kitų, kurias mėgstu iš naujo skaityti. Tam, aišku, įtakos turėjo vaikiška patirtis