Pasakysiu kaip biologė: vaikučio dantukų prasikalimas yra ženklas, kad laikas pradėt krimst kitokį maistą. O kai tų dantukų jau tiek, kad gali normaliai viską sukramtyt, laikas visiškai pereit prie "suaugusiųjų" maisto. Tai maždaug apie dvejus metukus, kiek atsimenu

(mano vaikai jau dideli... sūnų maitinau iki metukų, gal būčiau ilgiau, bet pati išsekau - dėl tų laikų gydytojų kvailų nurodymų; dukra pienuką gėrė iki pusantrų, tada jau ir jai nelabai bereikėjo, ir aš pradėjau nepatogintis - vaikas laksto, kalba, ir tas pienas jau daugiau pramoga tapo...).
O dabar istorija iš mano dukros gyvenimo: vaikystėj sirgo gana sunkia įgimta medžiagų apykaitos sutrikimo forma. Pirmieji vos pastebimi požymiai pradėjo reikštis nuo 4 metukų, rimtai pablogėjo 5. Kai paklausiau gydytojos, jei jau liga įgimta, kodėl iki 4 metų jautės puikiausiai, pirmiausiai paklausė, kiek laiko maitinau. Pasakiau, kad pusantrų metų. Ji sako:" štai ir atsakymas. Jei būtum maitinusi pusantro mėnesio, liga būtų pasireiškus gal jau nuo 4 mėnesių, o ne metų." Išvados tikriausiai aiškios...