Abrazija

O del kokios priezasties dare tau abrazija??????? Daugumai merginu ji daroma del nesivystancio nestumo, o man ji buvo atlikta del mm kurios tesdavosi po 15-18 dienu. Po abrazijos jau bus greitai metai praeje, taciau mm susitvarke ir nebera tu begaliniu kraujavimu. As taip pat negaliu pastoti, bet tai turi itakos ir kitos priezastys

Sveikos
Aš irgi išgyvenau šį jausmą...Ir jau antrą kartą
Pirmajį vaikelį planavom pusę metų. Labai laukėm. 8 sav sužinojau, kad nesivysto, netgi vaisiuko nebuvo, tik pūslelė...Padarė abraziją. Tada leido planuoti greitai, kadangi buvo labai mažytis nėštumas ir vaisiaus nebuvo. Po keturių mėnesių pastojau vėl. Labai džiaugiausi, viskas buvo lyg ir gerai. Ir vėl 8 sav, sužinau, kad mažiukas nesivysto. Skausmas begalinis, ašarų upės....Prieš keturias dienas padarė abraziją...Dabar jau liepė palaukti pusę metų...Ir išrašė siuntimą pas genetikus...Bet kažkaip nelabai tikiu,kad jie kažką pasakytų, kiek žinau aplinkui, tai praktiškai rezultatai būna geri...Priežasčių taip ir neranda...

Rugija
Užjaučiu tave ir labai linkiu neprarasti vilties

Stiprybes tau

Rugija, uzjauciu tave, suprantu tavo skausma, nes ir as pati tai isgyvenau. Bet pas genetikus issitirti yra butina.

Užjaučiu labai tave Rugija. Laikykis. Man irgi prieš 2 mėnesius padarė abraziją, nes buvo nesivystantis.Irgi, atrodė, viskas gerai, tyrimai idealūs, bet kai patepliojo padarė echo ir pamatė, kad ten tik puslytė, nors turėjo būt 8savaitės. Iš karto po to padarė krūvas tyrimų, liepė nuolat gert vitaminus ir po 4mėn. vėl planuoti. Nežinau kaip seksis, bet begerdama vitaminus jau dabar pasijautau daug stripresnė. ir tik dsabar supratau kaip aš buvau išsekinus savo imuninę sistemą.

Sveikutes

Mano istorija labai panaši į Rugijos. Aš jau antrą kartą išgyvenu abraziją dėl nesivystančių nėštumų. Pastaroji buvo atlikta Kūčių išvakarėse, o pirmoji prieš metus. Vis kankinuosi klausdama savęs kodėl? Po pirmojo karto daugelis guodė, kad antras kartas tikrai bus sėkmingas. Labai tuo tikėjau, stengiausi atsipalaiduoti! Bet deja!!!Atrodo darėme viską kaip yra rekomenduojama - palaukėme pusę metų, išsityriau dėl infekcijų, harmonus ir su nekantrumu vėl kibom darbuotis!Užtruko keturis mėnesius (pirmąjį kartą užteko vieno mėnesiuko), kol išvydom dvi juostelės nėštumo teste! Manasis buvo be galo laimingas! Aš stengiausi būti santūresnė, nes tūrėjau karčios patirties kaip yra nepakeliamai sunku, kai visa savo esybę pasineri į laukimą, svajoji kaip sūpuosi savąjį mažylį...O vietoj to tik sielą deginanti tuštuma...Laikas padarė savo ir padedama savo vyro vėl atsitiesiau!Bet štai vėl ... Skausmas, ašaros, klausimai dėl ko, už ką??? Atsakymų nėra!Dabartinė mano ginekologė tepasakė, kad šiuolaikinė medicina gali tik ištirti infekcijas, genetiniai tyrimai (jei jie geri) irgi 100 procentinės garantijos neduos, kad sekantis nėštumas bus sėkmingas! Ji patarė atsakymų ieškoti ne vien ,,materialiame" kūne! Nežinau kaip keliais žodžiais apibūdinti, bet dar be galo (jos nuomone) yra svarbi vidinė psichologija, be to (aišku jei tuo tiki) kas yra iš aukščiau tau skirta! Šiuo metu esu pasimetusi, pati nežinau ką ir bedaryti, ko griebtis. Viena žinau, kad begalo skauda... Todėl ir nesimiega naktimis, todėl ir nusprendžiau po daugiau nei metų Supermamos forumo skaitymo, parašyti pirmąją savo žinutę...

Laikykis, Linchikai ir tikėk, kad viskas bus gerai.Suprantu tavo skausmą. Jetau, merginos man jau baisu darosi kiek daug čia mūsų ir kad tai kartojasi. Baisiausia, kad lieka neaiškios priežastys, kurias galėtumei pašalinti.Belieka tikėti, kad tai nebepasikartos.

Zinok, kad taip pat jauciuosi ir as... Laikykis, nors zinau tau tie zodziai beprasmiai... As vis kluasiu saves. Uz ka, uz ka??? Juk aplink sitiek daug pamestu vaiku, vaiku, kurie neturi ka valgyti, nes ju tevai geria, o stai mums, normalioms, moterims, kurios atrodytu galetu duoti viska savo mazyliams - nusisuka sekme
Siu Kaledu isties as nekenciu ir galiu tai pasakyti atvirai. Laukiu, kol jos greiciau praeitu

Linchikai, laikykis Žinau, kad be galo sunku, bet žiūrėk į priekį

ak, Rugija Rugija, kokioj temoj susitinkam... Atsekiau tave čia iš liepinukių grupelės... Abi laukėm, planavom, svajojom, liepos mėnesį laukėm savo mažylių. Dar rašiau tau užuojautos žodžius. o po kelių dienų tokius žodžius jau rašė man liepinukės....

man irgi prieš Kūčias atliko abraziją... kam gimė kūdikėlis Jėzus, o kam kudikėlis mirė... Užsiraudojau per Kūčių vakaro evangeliją kaip beprotė...

nors nėštumas buvo netikėtas, tačiau be galo suvokiamas ir mylimas. įpratau kas vakarą užmigti ir kas rytą pabusti apsikabinusi pilvelį, o jame dabar- tik tuštuma... fizinis skausmas niekis palyginus su širdies kraujavimu. Dar niekada taip nelaukiau naujos dienos, kaip dabar, nes ji vis labiau ramina ir gydo, bei priartina prie tos dienos, kai vėl imsim su meile ruošti taką naujai sielelei, kuri pasirinks mus.

net neabejoju, kad lauksiu visa širdimi naujos gyvybės ir tikėsiu, kad viskas bus gerai.

Nekaltinkit nieko. Atsisveikinkit ir leiskit savo mažyliams išeiti. ir būkit tikros, niekas šioje žemėje veltui nevyksta, ir nėra naštos, kurios nepakeltų moteris, tikinti sulaukti savo vaikelio.

tebūnie kalėdos naujos vilties metas.

laikykis Aš irgi dažnai uždavinėdavau šį klausimą:už ką??? Ir nežinau ,kada tas skausmas baigsis,kasmet atėjus nelemtai sausio 5 dienai,širdis apsipila ašaromis,negaliu pamiršti to ...