
skaitau ir skruostais byra asaros.Jus pasakojat tai ka ir as pati patyriau.Viskas taip pazystama,tas skausmas,tie patys klausimai,kodel butent man taip?kodel alkoholikes pagimdo sveikus,net neprisiziuredamos saves? Pas mus irgi buvo netyciukas,bet del to pergyvenimo nebuvo,esam vede,nebe 18-iolikos,turim kur gyvent - paprasciausiai vaikutis buvo pasake,kad jau laikas ji mums turet. Dziaugemes abu,laukem labai jo,bet apsilankymas pas gydytoja...kai atsiguliau ant kusetes ultragarsui,is akies isbego asara ir pradejau ziuret i gydytoja,kuri nepasake nieko gero...
man prabego menuo po tos proceduros. dabar negaliu be skausmo ziuret i kitus mazus vaikucius.o blogiausia,kad gera mano drauge laukiasi,ji pasakoja ka jaucia,o as lyginu su savim ir vis prisimenu kad ta pati ir as jauciau,kad buvau pasinerusi i tuos pacius rupescius.skaudu girdet,bet nedrystu jai pasakyt,kad tai man sukelia skausma.
man prabego menuo po tos proceduros. dabar negaliu be skausmo ziuret i kitus mazus vaikucius.o blogiausia,kad gera mano drauge laukiasi,ji pasakoja ka jaucia,o as lyginu su savim ir vis prisimenu kad ta pati ir as jauciau,kad buvau pasinerusi i tuos pacius rupescius.skaudu girdet,bet nedrystu jai pasakyt,kad tai man sukelia skausma.
QUOTE(matre @ 2005 12 28, 12:50)
skaitau ir skruostais byra asaros.Jus pasakojat tai ka ir as pati patyriau.
man prabego menuo po tos proceduros. dabar negaliu be skausmo ziuret i kitus mazus vaikucius.o blogiausia,kad gera mano drauge laukiasi,ji pasakoja ka jaucia,o as lyginu su savim ir vis prisimenu kad ta pati ir as jauciau,kad buvau pasinerusi i tuos pacius rupescius.skaudu girdet,bet nedrystu jai pasakyt,kad tai man sukelia skausma.
man prabego menuo po tos proceduros. dabar negaliu be skausmo ziuret i kitus mazus vaikucius.o blogiausia,kad gera mano drauge laukiasi,ji pasakoja ka jaucia,o as lyginu su savim ir vis prisimenu kad ta pati ir as jauciau,kad buvau pasinerusi i tuos pacius rupescius.skaudu girdet,bet nedrystu jai pasakyt,kad tai man sukelia skausma.
Aš tai dar iš operacinės savo kojom žygiuodama bliaute išblioviau kodėl kitos ateina savo noru atsikratyti, o tu nori, bet nesigauna

Būtinai pasisakyk draugei, kad tau skaudu to klausytis, bet tu džiaugiesi dėl jos. Juk jei tikra draugė, supras, kad tau sunku, ir savo džiaugsmu galės juk pasidalinti su kitais. Kaip nors susitarkit, kad abi liktumėt patenkintos.

O aš jau galvoju į priekį, jau planuoju, ką galėčiau nuveikti, kad tai nepasikartotų (žinoma, kiek aš pati tai galiu įtakoti), jau svajoju, kada atversim būsimam vaikeliui dureles. O kai užeina nepakeliamas sunkumas, tiesiog paraudu įsikniaubusi į mylimo žmogaus petį. Ir vėl keliuosi.
O operacija buvo lygiai prieš savaitę. Bet atsimenu ją jau kaip sapną, lyg sniegas būtų storu sluoksniu padengęs
As irgi jau planuoju ateiti. Kai praeis kokie 3-4menesiai po tos operacijos,nueisiu pas ginekologe,kad patikrintu,jog viskas gerai.Pradesiu gert foline rugsti.Dar reiktu gal ir dabar pagert vitaminu,kad sustiprint organizma. O kai praeis 6menesiai bandysim pradet kita. Labai jo noriu,tik va truputi baime kelia,kad ne is karto pastojama.
Operacija as irgi prisimenu,taciau tada neverkiau.Gal dar nebuvau isitikinusi,kad jau viskas baigta,kad nebeturiu jo.
Nors nelabai zinau ka reiskia savo noru atsikratyti vaikucio,taciau supratau,kad labai skiriasi prieziura ligoninej,tokiu kaip as ir tokiu,kurios savo noru atsikrato.
Operacija as irgi prisimenu,taciau tada neverkiau.Gal dar nebuvau isitikinusi,kad jau viskas baigta,kad nebeturiu jo.
Nors nelabai zinau ka reiskia savo noru atsikratyti vaikucio,taciau supratau,kad labai skiriasi prieziura ligoninej,tokiu kaip as ir tokiu,kurios savo noru atsikrato.
As irgi jau planuoju ateiti. Kai praeis kokie 3-4menesiai po tos operacijos,nueisiu pas ginekologe,kad patikrintu,jog viskas gerai.Pradesiu gert foline rugsti.Dar reiktu gal ir dabar pagert vitaminu,kad sustiprint organizma. O kai praeis 6menesiai bandysim pradet kita. Labai jo noriu,tik va truputi baime kelia,kad ne is karto pastojama.
Operacija as irgi prisimenu,taciau tada neverkiau.Gal dar nebuvau isitikinusi,kad jau viskas baigta,kad nebeturiu jo.
Nors nelabai zinau ka reiskia savo noru atsikratyti vaikucio,taciau supratau,kad labai skiriasi prieziura ligoninej,tokiu kaip as ir tokiu,kurios savo noru atsikrato.
Operacija as irgi prisimenu,taciau tada neverkiau.Gal dar nebuvau isitikinusi,kad jau viskas baigta,kad nebeturiu jo.
Nors nelabai zinau ka reiskia savo noru atsikratyti vaikucio,taciau supratau,kad labai skiriasi prieziura ligoninej,tokiu kaip as ir tokiu,kurios savo noru atsikrato.
QUOTE(matre @ 2005 12 28, 10:50)
man prabego menuo po tos proceduros. dabar negaliu be skausmo ziuret i kitus mazus vaikucius.o blogiausia,kad gera mano drauge laukiasi,ji pasakoja ka jaucia,o as lyginu su savim ir vis prisimenu kad ta pati ir as jauciau,kad buvau pasinerusi i tuos pacius rupescius.skaudu girdet,bet nedrystu jai pasakyt,kad tai man sukelia skausma.
sveikos,
skaitau ir is tiesu labai graudu darosi. as taip pat pries pora savaiciu ta pati patyriau, ir jau antra karta. niekam nesipasakojau, nes bijojau po pirmo karto taip anksti issiplepeti. o dabr mano situacija labai panasi - mano drauge laukiasi, kiekviena smulkmena pasakoja, o man gerklej gniuzulas, net atsakyti nieko padoriai negaliu, apsimetu kad nuo mokslu ir darbu pavargus.
visoms linkiu kuo daugiau stiprybes ir istvermes
Ko gero ir as niekam nesakysiu ,jei antra karta pastosiu,tol kol nebusiu tikra,kad viskas gerai(bent tuos tris menesius). Nors dabar irgi zinojo tik seima ir keletas draugu,bet visiems reikejo paaiskint kas ir kaip.O tai tikrai ne pats maloniausias dalykas. As klausau ka drauge pasakoja ir negaliu patiket,kad jai viskas gerai. Zinau kad nelabai graziai galvoju,bet kai aplinkui nepazystu nei vienos kuriai taip atsitiko,tai ir mintys nuolta kyla,kodel butent man taip turejo atsitikt. turbut ir Jus visos taip galvojat?
QUOTE(matre @ 2005 12 28, 17:56)
Ko gero ir as niekam nesakysiu ,jei antra karta pastosiu,tol kol nebusiu tikra,kad viskas gerai(bent tuos tris menesius). Nors dabar irgi zinojo tik seima ir keletas draugu,bet visiems reikejo paaiskint kas ir kaip.O tai tikrai ne pats maloniausias dalykas. As klausau ka drauge pasakoja ir negaliu patiket,kad jai viskas gerai. Zinau kad nelabai graziai galvoju,bet kai aplinkui nepazystu nei vienos kuriai taip atsitiko,tai ir mintys nuolta kyla,kodel butent man taip turejo atsitikt. turbut ir Jus visos taip galvojat?
Mano tokia pati situacija, tik, kad mano drauge toli nuo manes ir nekartoja man, kaip kas ir kas, bet nuolat raso, kad viskas gerai... Zinau, tureciau dziaugtis, bet kazkaip sunku patiketi, kad jai viskas gerai:(Ai, nebenoriu kalbeti. Sunku:(
Na mes su drauge nesam tokios labai artimos drauges.Tik turim bendru dalyku,kartu mokomes,be to ji mano kirpeja. Tai toks ir bendravimas.Nors kai paskaitos buna daznai,tai ir susitinkam daznai.Taigi tenka girdet apie ja.siandien irgi pasake kad eina pas gyytoja,taciau nieko i tai neatsakiau.Kazkaip galvoju,kad ji turetu suprast,kaip man skaudu,nes jai esu pasakiusi,kad negaliu girdet kad kazkas laukiasi,ar ramiai ziuret i mazus vaikucius,neprisimindama savojo.Bet atrodo ji pasinerusi i savo rupescius ir net nenori kalbet apie tai kas kitoms blogo atsitinka,kad ji neprisikalbetu sau to.
[quote=matre,2005 12 28, 15:56]
Ko gero ir as niekam nesakysiu ,jei antra karta pastosiu,tol kol nebusiu tikra,kad viskas gerai(bent tuos tris menesius).
is vienos puses yra labai gerai, kad atsitikus nelaimei, nereikia niekam aiskintis ir pasakoti kas prie ko, bet is kitos puses....taip norisi issipasakoti. nors kai pastosiu trecia karta, manau isvis pasitraukti kur nors ir islaukti bent tas 12 savaiciu. paimti kokias atostosgas.
dar noreciau paklausti ar tarpe jusu yra tokiu kurios daresi genetinius tyrimus? kokia tai procedura. ir apskritai ar daret kokius tyrimus po nesivystanciu nestumu?
Ko gero ir as niekam nesakysiu ,jei antra karta pastosiu,tol kol nebusiu tikra,kad viskas gerai(bent tuos tris menesius).
is vienos puses yra labai gerai, kad atsitikus nelaimei, nereikia niekam aiskintis ir pasakoti kas prie ko, bet is kitos puses....taip norisi issipasakoti. nors kai pastosiu trecia karta, manau isvis pasitraukti kur nors ir islaukti bent tas 12 savaiciu. paimti kokias atostosgas.
dar noreciau paklausti ar tarpe jusu yra tokiu kurios daresi genetinius tyrimus? kokia tai procedura. ir apskritai ar daret kokius tyrimus po nesivystanciu nestumu?
[quote=edales,2005 12 28, 21:59]
[quote=matre,2005 12 28, 15:56]
dar noreciau paklausti ar tarpe jusu yra tokiu kurios daresi genetinius tyrimus? kokia tai procedura. ir apskritai ar daret kokius tyrimus po nesivystanciu nestumu?
[/quote]
Taip, as dariausi tyrimus ir ju buvo be galo daug.
Visu pirma gavau siuntima is savo daktaro i Vilniaus genetikos centra. Ten man genetike pasiule issitirti del toksoplazmoze, nes turejau katiniuka, taip pat tuo paciu tyre citomegalijos ir dar kazkokio viruso galimybes. Tai atliko AIDS centre. Kainavo 80 Lt. Nieko nerado. Buvo viskas gerai, tik, kad citomegalijos virusu kazkada prasirgus esu.
Tada genetike siunte pas infektologa. Bet ten vel gi nieko nerado.
Tada siunte pasitarti del gyvsidabrio itakos. Buvo duzes termometras, taciau neprisiminiau kuriuo laiku, tad siunte pasikonsultuoti, bet daktare man patikino, kad tikrai nieko nustatyti jau nebegalima, kadangi jei ir butu buve, jau senai butu isgarave.
Tada siunte tirtis hormonus, taciau tyrimai buvo geri.
Na vienu zodziu nieko nerado.
Dabar esu padavus krauja chromosomoms tirti. As ir mano vyras. Atsakymai tik vasario menesi.
Na vienu zodziu daug marazmo, o rezultato jokio.
na bent jau busiu rami, kad viska pasidariau.
Kai pastosiu genetike tirs mano vaisiaus vandenis ir ziures vaiko bukle... Bet kada tai bus:(????
Tai va tiek...
[quote=matre,2005 12 28, 15:56]
dar noreciau paklausti ar tarpe jusu yra tokiu kurios daresi genetinius tyrimus? kokia tai procedura. ir apskritai ar daret kokius tyrimus po nesivystanciu nestumu?
[/quote]
Taip, as dariausi tyrimus ir ju buvo be galo daug.
Visu pirma gavau siuntima is savo daktaro i Vilniaus genetikos centra. Ten man genetike pasiule issitirti del toksoplazmoze, nes turejau katiniuka, taip pat tuo paciu tyre citomegalijos ir dar kazkokio viruso galimybes. Tai atliko AIDS centre. Kainavo 80 Lt. Nieko nerado. Buvo viskas gerai, tik, kad citomegalijos virusu kazkada prasirgus esu.
Tada genetike siunte pas infektologa. Bet ten vel gi nieko nerado.
Tada siunte pasitarti del gyvsidabrio itakos. Buvo duzes termometras, taciau neprisiminiau kuriuo laiku, tad siunte pasikonsultuoti, bet daktare man patikino, kad tikrai nieko nustatyti jau nebegalima, kadangi jei ir butu buve, jau senai butu isgarave.
Tada siunte tirtis hormonus, taciau tyrimai buvo geri.
Na vienu zodziu nieko nerado.
Dabar esu padavus krauja chromosomoms tirti. As ir mano vyras. Atsakymai tik vasario menesi.
Na vienu zodziu daug marazmo, o rezultato jokio.
na bent jau busiu rami, kad viska pasidariau.
Kai pastosiu genetike tirs mano vaisiaus vandenis ir ziures vaiko bukle... Bet kada tai bus:(????
Tai va tiek...

QUOTE(matre @ 2005 12 28, 20:28)
Na mes su drauge nesam tokios labai artimos drauges.Tik turim bendru dalyku,kartu mokomes,be to ji mano kirpeja. Tai toks ir bendravimas.Nors kai paskaitos buna daznai,tai ir susitinkam daznai.Taigi tenka girdet apie ja.siandien irgi pasake kad eina pas gyytoja,taciau nieko i tai neatsakiau.Kazkaip galvoju,kad ji turetu suprast,kaip man skaudu,nes jai esu pasakiusi,kad negaliu girdet kad kazkas laukiasi,ar ramiai ziuret i mazus vaikucius,neprisimindama savojo.Bet atrodo ji pasinerusi i savo rupescius ir net nenori kalbet apie tai kas kitoms blogo atsitinka,kad ji neprisikalbetu sau to.
Pas mane irgi yra tokiu "draugu", kurie viska zino, ir tipo gailisi, nors vaikus jau turi ir ciut ne kasdiena pasakoja apie buvusi ju nestuma, kuris buvo pries 6 metus... Taip pat nuolat apie tai primena, kad "tu turi tokia problema, jezau, jezau" ir klausia: "tai jau butum tuejus?" Na vienu zodziu as tokiu zmoniu nesuprantu... Jie tikrai daugiau niekada net nebebus draugais....
O po sio ivykio as isvis atsiribojau nuo zmoniu ir man taip geriau, nors niekas nekvarsina galos:( Nors aisku, darbe to neisvengsi:(
