Trūksta žodžių... Gal esu senamadiška, nu, bet nepateisinu išdavystės nei iš vyro, nei iš moters pusės. Žeminate save, savo antrąsias puses... Manot tie meilužiai jus gerbia
Išmes kai pasinaudos, kaip skudurą.
Dar klausimas, ar mes ju neismesim kaip skuduru iskart, kai tam atsiras poreikis. O jei dabar ir mums, ir meiluziams gerai, tai zeminami nei vienas nesijauciam.
Kokia trauma dukrai, jei sužinotų apie mamytės žygdarbius darbe. O kalbos netrunka pasklisti, jei jau ir bendradarbiai žino. Patikėkit, vaikai tai pergyvena labai sunkiai.
Galų gale koks čia tyliai ramiai, jei visas darbas žino
Bendradabiai... O kas jie man tokie? Jie lygiai taip pat kaip Jus turi savo nuomone, kuri jokios visikai reiksmes mano gyvenime neturi.
Galvokit galva, o ne...kitu galu.
Jus galvokis galva, o mes galvosim tuo galu, kuris tuo metu bus labiau nepatenkintas
Ir dar, Didžiuotis čia tikrai nėra kuo.
niekas niekuo nesididziuoja.
Tiesiog pasakojam savo istorijas
