"Netekčių biblioteka"

#13
Augink mane, mama.
Medinėje pirkioj
švenčiu savo pirmą gimtadienį.
Pirmą! Išdygo vaivorykštė mano pirmoji.
Tik metai kaip musės per veidą ropoja.

Nuvyk tas muses ir augink mane, mama.
Miške mano pirmosios uogos ir samanos.
Miegojau, tik sapnas negeras kamavo:
degėsiai ir miestai, ir kitos nesąmonės.

Sapnavos minia – lyg šventykloj, lyg rinkoj.
Augink mane, mama, man vardą parink.
Augink mane tokį, kad medžiai aplinkui
braškėtų ir linktų. Teisingą augink.

Švelniausiai migdyki ir bauski skaudžiausiai.
Taip lengva ir paprasta viskas.
Užaugsiu,
paimsiu kaip saulė žaibuojantį kardą!
O jei neužaugsiu – auginki dar kartą.

Šimkus, Vladas. Geležis ir sidabras: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1968.
Atsakyti
#14
QUOTE(Egle C @ 2009 11 21, 14:15)

O jei neužaugsiu – auginki dar kartą.

.

Dabar ir aš murktelėjau............. šį eilėraštį prieš du metus man atsiuntė rugsėjinukės.......
Atsakyti
#15
James Patterson "Siuzanos dienorastis Nikolui"

Atsakyti
#16
QUOTE(Aba @ 2009 09 29, 17:07)
Man po brolio mirties gerai skaitesi, verte susimastyt ir kazkiek padejo  Elisabeth Kubler-Ross knyga "Apie mirti ir mirima"

tikrai gera ir protinga knyga, man labai padėjo kai slaugiau tėvus prieš mirtį...
Atsakyti
#17
[Lauryna Luničevaitė
"Žmogaus teisės"
Visi turi teisę į skėtį,
Į savo širdies plakimą.
Visi turi teisę mylėti
Aistringai ir be praradimų
Visi turi teisę į saulę,
Į debesis, miegą, vyną,
Į savo paties apgaulę,
Į savo paties neigimą,
Į pilną stiklinę pieno,
Į mažą kvailą šuniuką
(tačiau nesakyt "jis mano"
tik švelniai glostyt kailiuką).
Visi turi teisę žaisti
Ir jei patinka - švepluoti.
Visi turi teisę geisti
Ir apie tai negalvoti.
Visi turi teisę kartą
Išbėgt basi į lietų,
Per šaltį pamiršti paltą
Ir kojines sukeisti vietom.
Dar turi teisę sapnuoti,
Kad skrenda arba krinta.
Visi turi teisę bijoti,
Netgi kai tai nerimta.
Visi turi teisę į tėtį,
Mamą ir tikrą draugą.
Visi turi teisę liūdėti
Ir garsiai verkti kai skauda.
Save, pasaulį ir Dievą
Visi turi teisę kurti.
Laikyti per speigą žiemą
Rankoj vaiko rankutę.
Visi turi teisę į žodį,
Jausmą ir prisiminimą.
Visi turi teisę svajoti
Ir juoktis kada juokas ima
Ir teisę viską iškęsti
Dėl truputėlio teisybės.
Visi turi teisę tęsti
Šį sąrašą lig begalybės.
[/quote]
jei buciau skaiciusi siuos eilerascius seniau,sakyciau,kad grazus,o dabar dauguma ju man igyja kitokia prasme...visos emocijos po praradimo hiperbolizuotos-jei liudziu,tai be galo,jei myliu,tai tik dar stipriau ir karsciau.Mielosios,sakykyt savo artimiems kuo daugiau graziu zodziu,nes kai netenki artimo tu neissakytu zodziu lieka tiek daug...
Atsakyti
#18
Pradejau skaityt knyga "Pakilimas is tamsos"(Ka daryti,kai gyvenimas praranda prasme?)Jos autorius psichologas,kunigas tevas Benedictas J.Groeschelis.Skaitosi visai,ramybes kol kas teikia...perskaicius,parasysiu ar bent siek tiek inese sviesos i mano tamsu pasauleli...
Atsakyti
#19
kazkokia knyga yra pavadinimu mazdaug " tiems kurie lieka" ar kazkas tokio. Gal kas matet?
Atsakyti
#20
G.Polo "Aš stovėjau prie dangaus ir pragaro vartų"
Atsakyti
#21
K.O. Polukordiene "netekciu psichologija"
tos pacios autores knyga apiue krize ir kaip ja isgyventi, neatsimenu pavadinimo.
Atsakyti
#22
"Meilė ateina neįspėjusi. Kartą duota ji niekada neatimama. Būtina tai prisiminti. Jos negalima prarasti. Meilė yra neišmatuojama. Jos negalima išmatuoti metais, minutėmis ar sekundėmis. Ji yra neišmatuojama. Negalima jos ir palyginti su kita. Ji tiesiog yra. Net trumpiausias tikros meilės prisilietimas gali palaikyti visą gyvenimą. Būtina tai prisiminti.
Ar prisimeni, kaip kartą sakiau, kad mes užmirštame veidus žmonių, kuriuos mylėjome? Taip nėra. Tik įsivaizduojame, kad juos praradome, o iš tikrųjų jie tampa mūsų dalimi, todėl negalime matyti jų nešališkai. Norėčiau, kad galvotum apie mane būtent taip. Kad žinotum, jog visada būsiu su tavimi, nors galbūt ir negalėsi atkurti atmintyje mano veido.
Gyvenk! Rizikuok! Tam iš tikrųjų skirtas gyvenimas. Mes privalome siekti laimės. Niekas niekada nenugyvens gyvenimo už mus ir negalės nurodyti, kaip reikia gyventi. Pasitikėk savo nuojauta. Rinkis tai, kas geriausia. Be to, atidžiai to ieškok. Neleisk , kad tai išslystų iš rankų. Kartais geri dalykai ateina pas mus nepastebimai, juos sunku nusakyti. Nuo mūsų priklauso, kuo baigsis netikėtas susitikimas. Ką norėsime matyti. Ką panorėsime matyti. Ką panorėsime išsaugoti. Ką panorėsime prisiminti. Nepamiršk, kad gyvenimo meilė slypi viduje. Niekas niekada jos negalės iš tavęs atimti.
Norėčiau, kad mane prisimintum su šypsena. Neužmiršk, kad čia būta meilės.
"Dainuosiu tau švelnias dainas"

user posted image
Atsakyti
#23
QUOTE(Pamelo @ 2009 10 15, 17:56)
Archyvuose rastas eilerastukas, kuris labai padejo kabintis

Aš vėl, o ANGELE, apie tave mąsčiau
Užmerkusi akis meldžiaus...
Paklausiau Dievo “- Kas yra mama?”
Ir Jį atsakant išgirdau...
“- Tu ir pati gerai žinai,
Vaikelis – motinos dalis...”
“Bet Dieve kaipgi su manim?
Jei jau vaikelio neturiu...”
“ – Mieloji, Tu tikrai esi mama” -
Atsakė Dievas drebančiu balsu...
“- Į žemę aš siunčiu vaikus,
Vienus – ilgam,
Kitus – tik dienai, dviem ar trim...”
“- Bet Dieve aš nesuprantu,
Aš noriu savo VAIKO čia, dabar...”
Ir atsiduso Dievas pamažu...
Ir suspindėjo ašara veide...
“- Vaikelis Tavo su manim NAMIE
Ir patikėk, Jam gera čia...
Jis ANGELU naktim atskrieja pas Tave
Paglosto, išbučiuoja veidą Tau...
Jis žvaigždele Tau spindi danguje
Ir vėju glosto galvą Tau...
Jis paukšteliu pakalbina Tave
Jis čia ir ten, visur ir visada...

Taigi mieloji, tu ir pati žinai
Kas daro moterį mama,
Tai jausmas tavo širdyje
Užgimęs vienąkart ir pasilikęs visada...”

Dabar tikrai zinau, kad mano angeliukui viskas gerai TEN. Aciu uz toki grazu eilerasti. Kaskart skaitydama, verkiu ir verkiu ir verksiu, nes taip grazu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kzaze: 27 liepos 2010 - 22:27
#24
kokios geros eiles...taip griebia uz sirdies...ir vis tos asaros nepalieka manes ramybeje...kazkaip as dar vis eiles skaitau su skausmu...asarom
Atsakyti