Mano penkiametis labai mėgsta pasakas, skaitau arba aš arba vyras, bet, tiesa, ne kiekvieną vakarą. Vaikas tai kažkodėl labiau laukia ir prašo, kad aš paskaityčiau, o ne tėtė, o aš vaikystėje tai labiausiai laukdavau tėvelio skaitomų pasakų, nes jis skaitydavo labai gražiai, su intonacija, skirtingais balsais.
O mes periodais pasirenkam megstamiausia knygele ir skaitom kas vakara.
Dabar, pavyzdziu, yra trys parsiukais, Riciolina ir mesku seimynele bei sausainiuko istorija. Knygele su garsais ir graziais piesiniais, tai ypac padeda
Dabar, pavyzdziu, yra trys parsiukais, Riciolina ir mesku seimynele bei sausainiuko istorija. Knygele su garsais ir graziais piesiniais, tai ypac padeda

dabar mano aukselis itaise prasyti, kad papasakociau pasaka, jam anksciau nepatikdavo pasakos sakydavo kad nenori ir viskas, o dabar
kiekviena vakara nori kad papasakociau kokia sukurta pasakele, bet ne is knygos



Žinoma, kad skaitome.
Jau daug knygų vaikams taip perskaičiau, o kiek dar laukia...
Jau daug knygų vaikams taip perskaičiau, o kiek dar laukia...
Skaitome. Abu vaikuciai pasiima po knygele, kuria nori, kad paskaitytume. Ir taip kiekviena vakara, nes skaitymas pries miega - jiems sventas reikalas
. Skaitome pasikeisdami su tetuku. Del to vaikai miegoti eina su didesniu noru ir manau, kad tai geras nusiraminimas.

Būtnai pasakojame arba aš arba vyras - čia jau ritualas, kuriuo visi džiaugiamės
jaugreitai tų pasakų nebenorės


Dukra pasiima knygute is kurios paslaityti pasaka i lova, o as skaitau

būtinai skaitome prieš miegą
sūnus išsirenka pats ką tą vakarą skaitysim. kasvakarinis ritualas manau padeda vaikui nurimti ir ramiai užmigti


QUOTE(Tangi @ 2009 10 10, 19:42)
būtinai skaitome prieš miegą
sūnus išsirenka pats ką tą vakarą skaitysim. kasvakarinis ritualas manau padeda vaikui nurimti ir ramiai užmigti 


sutinku kad mazyliams pipirams tai nusiraminimo akimirka, ir miega tada labai saldziai ir ramiai
