[quote=Inntra,2009 11 28, 12:58]
[quote=Doremifa,2009 11 27, 18:45]
Meiluzes turejimas niekaip nekeicia zmonos gyvenimo. Sprendimas palikti zmona - taip.
Kazkoks briedas. Noreciau paziureti, kaip jums butu gera ir miela gyventi su zmogum, kuris turi meiluze, skiria jai savo seksualine energija, kuria turetu dalintis su zmona, savo laisvalaiki, kuri taip pat deretu dalintis su zmona ir vaikais.. arba jums giliai nusispjaut ant vyro, arba su galva negerai. Cia jau nebe dvieju mylinciu zmoniu sajunga. Tik isipareigojimai ir sutartis. Vienkartinis nuklydimas - taip, sutinku. Del to nevertetu skirtis. Bet ilgalaikis rysys turi neabejotina itaka seimyniniam gyvenimui.
[/quote]
Rasydama turejau galvoje materialu, buitini "gyvenima". Meiluzes buvimas vyro gyvenime nevercia zmonos dalintis buto, baldu, gyventi vien is savo atlyginimo, vienai rupintis vaikais. Praktiskai ji gyvena kaip gyvenusi.
Emociniu poziuriu zmoniu gyvenimus itakoja begale veiksniu, ne tik meiluzes turejimas.
Pavyzdziui, vyras istikimas bet isimylejes kita. Kaip jums? Seksualine energija skiria jums, uzsimerkes, isivaizduodamas kita. Laisvalaiki leidzia su jumis, galvodamas apie kita. Ir mato jus kaip kilpa ant kaklo, kuria savanoriskai uzsinere budamas jaunas ir durnas.
Na nenoriu as buti vyro antkapiu, nenoriu. Pagal jus, jei nesisavinu, reiskia - nemyliu, spjaudau ant jo

. Ar meile irodoma pavydu? Ar meile nera noras, kad mylimas zmogus butu laimingas? Ar bent jau nesijaustu dusinamas, nebeturintis teises jausti, kitaip tariant, gyventi???