Perskaičiau temą ir pritariu daugumos pasisakiusiųjų nuomonei, kad geriausias kerštas - tyla ir meilė vyrui. O ta boba galbūt tik ir trokšta jūsų pykčio protrūkio, kad pasirodytumėte isterike ir pan. Jei kažkaip jai kerštautumėte ji, manau, vistiek liktų nugalėtoja. Kantrybės ir stiprybės Jums
QUOTE(Peliutė @ 2009 12 11, 07:02)
Perskaičiau temą ir pritariu daugumos pasisakiusiųjų nuomonei, kad geriausias kerštas - tyla ir meilė vyrui. O ta boba galbūt tik ir trokšta jūsų pykčio protrūkio, kad pasirodytumėte isterike ir pan. Jei kažkaip jai kerštautumėte ji, manau, vistiek liktų nugalėtoja. Kantrybės ir stiprybės Jums
Bet iš kur paimti tos ramybės,tylos,kantrybės.Meilė iš mano pusės yra,bet tapo tradicija,kad aš iškeliu sceną vos ne kas antrą vakarą nors buvau pažadėjus sau to nedaryti.Tiesiog negaliu būti rami ir tylėti,kai matau,kad rašinėjasi sms,grįžta iš jos.O man trina meluoja visaip.Aš jį kaip kokia durnė myliu noriu išsaugoti šeimą(nors gali ,kad per mano karštą būdą ir sugriuvo ji),bet kaip prisiversti išlaukti,tylėti,mylėti būti švelnutei.
Kaip noriu būti rami švelni,kad vėl mane įsimylėtų.
QUOTE(noir1 @ 2009 12 13, 17:35)
...Kaip noriu būti rami švelni,kad vėl mane įsimylėtų.
Jau iš savo karčios patirties galiu pasakyti - PIRMIAUSIAI - pamilkite SAVE pati. Yra jau daugybė temų prirašyta, daug straipsnių ir knygų... Aš nelabai kreipdavau į tai dėmesio, nes galvodavau - kuo daugiau "mylėsiu" vyrą, kuo labiau juo rūpinsiuosi, tuo jis mane labiau mylės
MELAS 
Jei nemylėsi savęs, tavęs irgi nemylės. Nes aš į jausmus vyrui investavau labai daug - gyvenimo, išgyvenimų, laiko, net materialinių vertybių. Ir ką - kai priėjau iki kraštutinumo ir nrbeturėjau jau jam ką pasiūlyti DAR DAUGIAU - jis nusprendė, kad dabar kitą moteris jam duos tą "daugiau"...Ar žinote tą katalikų tikėjimo priesaką: "mylėk artimą savo kaip pats save"? Daugumas tą sakinį supranta taip - kad reikia kitus labiau mylėti nei save. BET - kaip jūs galite mylėti kitus kaip save, jei nemylite SAVĘS?
Ir scenas keliate todėl, kad jūs pati jaučiatės pažeidžiama, nesaugi, ir tą savo baimę išreiškiate agresija.
Pamilkite save, supraskite, kad jūs esate asmenybė, kad vyras jūsų negerbs (ieškos asmenybių kitur), jei jūs prieš jį žeminsitės, maldausite, isterikuosite...
TAIP - aš tą jau patyriau, TAIP - ir aš taip elgiausi, NE - tai nedavė rezultatų...
Dabar - bandau atgauti orumą ir MYLĖTI SAVE.
Knyga paskaitymui: http://www.vaga.lt/i...tegory_id=69012
Teisingai parašei. Šuniškas atsidavimas gali duoti priešingą efektą. Vyras dažniau intriguojasi, kai moteris kažką pasilieka sau ir aplink save. Dažnesnis išėjimas iš namų: teatras, koncertai, draugės ar pačiai įdomi veikla, gal naujas hobi, gali padaryti daug daugiau gero, nei prisiklijavimas prie šono ir gyvenimas tik apie vyrą.
Vilusa 
QUOTE(Peliutė @ 2009 12 16, 01:07)
Čia ir aš save dar vis auklėju ir drąsinu...
QUOTE(xxkamane @ 2009 09 28, 10:46)
Kodel save zeminate? Juk ji dabar yra tokia svarbi, nes kazkas net tema apie ja suklure. Kerstas jusu atrodys juokingai ir tikrai visi suzinos kieno tai darbas, arba ji pasistengs tai padaryti ir jus liksite kvaieles vietoje. palikite siuksles guleti ten kur joms vieta toliau nuo zoniu- "siukslyne "
pritariu siai nuomonei
o pas psichiatra tikrai nesiulau. greiciau, pas psichologa. o ir tai nereikia. moteris juk ne kokia psiche.tiesog, matyt, iskaudinta, apgauta ir labai pikta. o supykes protas+ iskaudinta sirdis gali daug blogo padaryti.
as siulyciau nueiti i banzycia, pasimelsti.
atleiskit tam vyrui ir tai moteriai. viskas grizta, jei paadre jums blogo-gris jiems ir be jusu pagalbos
QUOTE(Mintims @ 2009 09 27, 22:21)
Sveiki,
Reikalas tame, kad jūsų galvose gali kilti protingų minčių, už ką busiu be galo dėkinga.
Preambulė
Prieš kurį laiką mūsų šeimą sudrebino neištikimybė. Bet per tai aš perėjau (komentarų tipo "žvelkime giliau" prašau nereikia). Išgyvenome. Taškas.
Bet tos senos k..vos nekenčiu. Na ką galiu padaryti - jaučiu tai savyje ir tiek (čia vėl norėsite "o ką vyrą atvedė prie išskiestų kojų?". Nereikia. Ne apie tai dabar).
Jau nuo pat mano pažinties su ja (tai buvo daug anksčiau nei ta purvina istorija), ji baisiai man nepatiko. Tokia ale "intelektuali-viską-galinti-nelaiminga-šeimoje-bet-viską-nugalinti-verslo-moteris". Šlikštynė žodžiu. O po visko tai negaliu kitaip vadinti tik k..va.
Dabar esmė.
Noriu jai padaryti ką nors blogo. Na, taip kad manęs už tai neapkaltintų, bet kad jai nors kiek į ir taip nelaimingą jos gyvenimą įneštų nepatogumų.
Tiesiog man tai reikia padaryti.
Mano turimi duomenys:
1. Asmeninis/darbinis paštas (ji dirba vienoje didžiausių LT įmonių, gana aukštos pareigos)
2. Turiu jos CV (-> žinau adresą, telefoną, etc.)
Tik dar kartą prašau, nerašykit pls "kam tau šito reikia" ar pan. Reikia.
Ačiū iš anksto už genialias mintis
Reikalas tame, kad jūsų galvose gali kilti protingų minčių, už ką busiu be galo dėkinga.
Preambulė
Prieš kurį laiką mūsų šeimą sudrebino neištikimybė. Bet per tai aš perėjau (komentarų tipo "žvelkime giliau" prašau nereikia). Išgyvenome. Taškas.
Bet tos senos k..vos nekenčiu. Na ką galiu padaryti - jaučiu tai savyje ir tiek (čia vėl norėsite "o ką vyrą atvedė prie išskiestų kojų?". Nereikia. Ne apie tai dabar).
Jau nuo pat mano pažinties su ja (tai buvo daug anksčiau nei ta purvina istorija), ji baisiai man nepatiko. Tokia ale "intelektuali-viską-galinti-nelaiminga-šeimoje-bet-viską-nugalinti-verslo-moteris". Šlikštynė žodžiu. O po visko tai negaliu kitaip vadinti tik k..va.
Dabar esmė.
Noriu jai padaryti ką nors blogo. Na, taip kad manęs už tai neapkaltintų, bet kad jai nors kiek į ir taip nelaimingą jos gyvenimą įneštų nepatogumų.
Tiesiog man tai reikia padaryti.
Mano turimi duomenys:
1. Asmeninis/darbinis paštas (ji dirba vienoje didžiausių LT įmonių, gana aukštos pareigos)
2. Turiu jos CV (-> žinau adresą, telefoną, etc.)
Tik dar kartą prašau, nerašykit pls "kam tau šito reikia" ar pan. Reikia.
Ačiū iš anksto už genialias mintis
kaip sekesi pakerstauti?
QUOTE(Melia @ 2009 12 01, 16:55)
Mano viena pazistama, pastoviai vilioja, flirtuoja, jai lb malonu demesys, bet ji nori jo visada ir visur, o dar maloniau jai, kai del jos pradeda alpti vyras turintis antra puse, tuomet ji jauciasi ypatinga. Ji grazi, bet pastoviai sau tokiais budais irodineja, kad "vis dar turi papus". Bet viena diena, pati atsigere is prisjaudyto sulinio, jai tai buvo didelis smugis. Kaip taip juk ji tokia nuostabi, visu trokstama, o ja vyras iskeite i drauge. Gavo ko nusipelne.
Si istorija parodo, jog tikrai nne tik vyras kaltas, jog po sijonu lindo, nes yra tokiu gyvaciu, kurios lb izuliai rangosi ant kaklo, taigi jos vertos, kad ir jas kas nuskriaustu.
Papildyta:
O gal ji neitars, kad tokie dalykai gali vykti realybeje.
Si istorija parodo, jog tikrai nne tik vyras kaltas, jog po sijonu lindo, nes yra tokiu gyvaciu, kurios lb izuliai rangosi ant kaklo, taigi jos vertos, kad ir jas kas nuskriaustu.
Papildyta:
O gal ji neitars, kad tokie dalykai gali vykti realybeje.
Dabar perskaiciau, kad taip rasiau ... ne as taip negalvoju, kad nusipelno, negraziai parasiau
buvau isizeidus kazko, vis tas impulsyvumas mano. Ir pasikeite viskas per kelis metus, db kitaip mastau.
Aisku paveluotai, bet siulau uztikrinta kersto plana, kuris neabejotinai pasiektu savo tiksla - padovanokite savo vyra tai moteriai
QUOTE(Elodie* @ 2011 07 23, 07:20)
Aisku paveluotai, bet siulau uztikrinta kersto plana, kuris neabejotinai pasiektu savo tiksla - padovanokite savo vyra tai moteriai
Paspringtų jaučiu ana moteris
Pasakitinejau tema, kas labiausiai krenta i akis:
1. Dalis moteriskiu, turbut pacios meiluzes, sprogsta net nuo minties, kad kazkas gali ju nepateisinti, kaltinti, nemegti, kersyti. jos patologiskai nekencia zmonu, ypac turinciu pretenziju savo vyro meiluzems.
2. Noras kersyti. Mano nuomone normali zmogiska reakcija skriaudikui. Jei skauda, kyla instinktyvi gynybos reakcija duoti atgal arba begti.
3. Kitos siulo atleisti. Gal tikincios, gal isaukletos pagal tikybos principus. Atseit, atsuk kita skruosta. Bet patarimas reikalaujantis daug darbo su savimi. Jei skauda, norisi duot atgal, o ne atleist. Kad pamirst, atleist reikia laiko. O ir ar viska imanoma atleist? Visa visuomene laikosi ant nusikaltimo-atpildo uz tai principo, jei visi atleistu, kalejimu nereiktu (as cia apskritai kalbu, meiluzes, neputokit). Bet kas tada butu su zmonemis, jei jie pasijustu nebaudziami? Stai tokie pamastymai.... Ypac kai skaitau, kaip siunta meiluzes, kurios pacios tikrai ne baltos ir pukuotos, kurios miega su svetimais vyrais, taigi moraliskai patarinet, smerkt neturi jokios teises, nes ju morale ryskiai dar negime. Kaip vagies isiutis ant nukentejusiojo... Beje, kas mene stebina, kad pacios tokios budamos dar turi kazkokiu pretenziju. Kaip zmogus, darydamas bloga gali apie save gerai galvoti? Vadinasi, morales jokios, jei net nesupranta kad blogai daro.
Taip pat zinau ne viena atveji (kiek meiluziu verke man ant peties), kai moteriske susitikineja su vedusiu, ka tokie joms pasakoja, kauip rutuliojasi santykiai, kuom viskas baigiasi. Vedybom baigesi tik vienas is n santykiu, bet, jei zmona butu protingai suzaidusi ir tai klausimas ar vyras butu skyresis...
1. Dalis moteriskiu, turbut pacios meiluzes, sprogsta net nuo minties, kad kazkas gali ju nepateisinti, kaltinti, nemegti, kersyti. jos patologiskai nekencia zmonu, ypac turinciu pretenziju savo vyro meiluzems.
2. Noras kersyti. Mano nuomone normali zmogiska reakcija skriaudikui. Jei skauda, kyla instinktyvi gynybos reakcija duoti atgal arba begti.
3. Kitos siulo atleisti. Gal tikincios, gal isaukletos pagal tikybos principus. Atseit, atsuk kita skruosta. Bet patarimas reikalaujantis daug darbo su savimi. Jei skauda, norisi duot atgal, o ne atleist. Kad pamirst, atleist reikia laiko. O ir ar viska imanoma atleist? Visa visuomene laikosi ant nusikaltimo-atpildo uz tai principo, jei visi atleistu, kalejimu nereiktu (as cia apskritai kalbu, meiluzes, neputokit). Bet kas tada butu su zmonemis, jei jie pasijustu nebaudziami? Stai tokie pamastymai.... Ypac kai skaitau, kaip siunta meiluzes, kurios pacios tikrai ne baltos ir pukuotos, kurios miega su svetimais vyrais, taigi moraliskai patarinet, smerkt neturi jokios teises, nes ju morale ryskiai dar negime. Kaip vagies isiutis ant nukentejusiojo... Beje, kas mene stebina, kad pacios tokios budamos dar turi kazkokiu pretenziju. Kaip zmogus, darydamas bloga gali apie save gerai galvoti? Vadinasi, morales jokios, jei net nesupranta kad blogai daro.
Taip pat zinau ne viena atveji (kiek meiluziu verke man ant peties), kai moteriske susitikineja su vedusiu, ka tokie joms pasakoja, kauip rutuliojasi santykiai, kuom viskas baigiasi. Vedybom baigesi tik vienas is n santykiu, bet, jei zmona butu protingai suzaidusi ir tai klausimas ar vyras butu skyresis...
