QUOTE(pikkolo @ 2009 11 12, 10:53)
Baimę įveikti galima tik su ja tiesiogiai susidūrus. Bet jei vakare važinėsi po žiedus kai mažai mašinų, tai nelabai ką padės, nes baisiausia, kai mašinos važiuoja viena paskui kitą. Nors pačią žiedo sistemą (iš kurios juostos įvažiuot, iš kurios išvažiuot, kad persirikiuot ir pan.) geriausiai suprasi kai bus mažiau mašinų, ne taip nervuosies.
is pradziu man ziedai irgi baime kele, bet dabar pripratau, nes jei tik is namu isvaziuoju tai bent 3 ziedus tikrai kad tenka pervaziuoti
mano auksines taisykles:
- per zieda vaziuot tik 2a pavara, siaip ar taip dazniausiai tenka sustoti ir pradeti vaziuoti 1a, po to kazkaip antra imusti.
Jei vaziuoji tiesiai ar i desine tai i zieda ivaziuoti reikia is antros juostos ir ziede vaziuoti taip pat antra juosta ir svarbiausia, kai isvaziuoji is ziedo ivaziuoti i ta pacia juosta. Nes baisu kai zmones ivaziuoja i zieda, tada regis visos juostos dingta ir isvaziuodami is ziedo irgi ne i savo juosta vaziuoja, reiki anepamirsti kad uz jusu vaziuoja dar milijonas masinu.
- jei vaziuoji i kaire tai i zieda reikia ivaziuoti is pirmos juostos.
Svarbiausia nepamirsti rodyti posukius

man tai daznai pasitaiko, kad vaziuoja koks zmogelis i kaire, posukio nerodo, o man jei nerodo posukio reiskias vazuoja tiesiai
o saugumo sumetimais as jau geriau ilgaiu pastovesiu, nei rizikuosiu freitai ivaziuoti i zieda, nes zmones paprastai per zieda vaziuoja pagal savo taisykles nepaisydami juostu ir nerodydami posukiu, po to buna visokiu nesamoniu.
Na va as jau prdejau klausyti muzikos vairuodama

kuo labai dziaugiuosi, nes aksciau tokia isitempus budavau, kad bet koks triuksmas trukdydavo.
Masina pasistatyti irgi ismokau, bent jau priekiu ir uzpakaliu tikai labai normaliai pastatau, sonu dazniausiai neblogai ivaziuoju, ir tada dar biski pirmynir atgal pasistumdau ir stovi masinyte
vakar dar vyrui pasidziaugiau, kad jau maziau nesamoniu darau
tai siandien atsigriebiau uz siuos zodzius

pries mane vaziavo kazkokios pirpaliukas motociklas, na zinomo viso kelio neuzeme, bet duzge ant kokiu 30km/h, na tai galvoju aplenksiu, masinu prieki nebuvo, matomumas neblogas, pirmyn. MB kai pradejo rekt ka darai, ar nematai kad istisine linija

o tuo keliuku as kasdien vaziuoju, nes jis salia namu ir kaip as nepagalvojau ir nemaciau tos istisines linijos

na zodziu pasirodziau gerai
tada ir vel kazko pagesau ant savo mylimo kalniuko, bet nepasimeciau, nesupanikavau, greitai rankini uztraukiau uzvedziau ir graziai pajudejau, uz manes stoveje masinos nes nepypino

dziaugiuosi, kad nepasimeciau, bet zinoma butu buve geriau jei buciau neuzgesus. Kiekviena savaitgali vaziuoju treniruotis, ir graziausiai pravaziuoju, va cia tai man stebuklas. As i dar didesnius kalniukus uzvaziuoju ne gesimu ir "prakasu" o cia su kazkokiu mazuliuku kalniuku amzinos problemos ir istorijos jei tik kas uz manes stovi
na ir griztant namo vel pasizymejau. Vaziuoju pagrindiniu, prie sankryzos sustoju ir leidziu pravaziuoti masinai kuri man is kaires

kita masina zinoma sustojo ir vairuotojas ziurejo i mane kaip i buka blondine

o uz manes stovejusi masina pradejo pypinti

Nezinau kaip man ten susisviete, bet nieko blogo neivyko.