QUOTE(Krisanta @ 2014 12 27, 21:44)
Kaip gudriai atsakyti?
pvz. Sakai draugui: tu neapkabini. O jis: tai tu manęs nepkabini... tu nerodai man dėmesio, o jis, tai tu man demesio nerodai...
O kam čia kažkokio "gudrumo"? Liautis kaltint ir sakyt ko pati nori. Nuo kaltinančio "tu", pereit prie savo poreikius tiesiogiai išreiškiančio "aš". Pvz. ne "tu neapkabini", o "noriu, kad apkabintum". Jei jis atsako tą patį, tai paimi ir apkabini. Ot bėda.

Ar čia iš principo kažkuriam kažkurį prastesniu išstatyt reikia, o ne susikalbėt?
QUOTE(Krisanta @ 2014 12 27, 21:44)
Kita situacija. Diskutuojant jis pareiskia, kad to ir ano anksciau nesakė... Nors tikrai zinau, kad sake... Ir tu jam neįrodysi, kad sakė...
Na ir? Gal žmogui tai nebuvo taip reikšminga kaip jums ir to neužfiksavo ar elementariai pamiršo. Pvz. prabėgom kur ką tarstelėjo ir tikrai nepamena? Ko tokiu įrodinėjimu apskritai siekiama? Kad kažkas nusileistų ir sumeluotų, kad pamena tai ko nepamena? O jei pamena, bet yra bėdų pvz. su pinigais ir taip pat neturi drąsos to pasakyti tiesiai, tai sako, kad nepamena, na esmė ta pati - dėtis negali. Na ok - tarkim pripažįsta, kad sakė. Bet vis tiek nesidės, nes tam turi savų priežasčių apie kurias gal kalbėt nenori. Na ir kas? Palengvės, kad pripažins, jog sakė? Ką duoda tas iškaulytas prisisipažinimas?
Nepadeda tie "kieti" atsikirtinėjimai žmonių santykiams. Nebent kažkam didelė vertybė yra gebėjimas "kiečiau" įgelti vienas kitam. O jei artimam tikrai problemos su atminim, tai ką... stebėt ir rūpintis.