Seip sapnais netikedavau ir jie niekada mano gyvenime nebuvo ryskus ar besipildantys,taciau po vienos nakties teko pripazinti ,kad buna ir kitaip.Pries 9 metus tragiskai zuvo mano pirmoji meile,apie gyvenima po to nepasakosiu,nes ne apie tai tema.Zodziu net meldziant Dieva,sapnuose jis manes nelanke...
Savo antra vaikeli pradejom planuoti gruodi,o birzeli dar nesiseke.Kazkur birzelio gale susapnavau savo mirusi mylimaji,toki grazu ir sviesu,jis priejo prie manes,o nuo jo tokia siluma sklido,taip realiai viskas,kad nemoku nupasakot.Priejes paeme uz rankos ir pasake,kad rugpjuti jis man atsius 'dievo siusta zmogu'...rugpjucio 18 suzinojau,kad laukiuosi..Jausmo,kuris apeme,nenupasakosiu:ir dziaugsmas begalinis ir lyg baime kokia

labai noreciau gimusi vaikeli(jei bus berniukas) pavadinti jo vardu,bet mano vyras zino ta istorija ir ne uz ka nesutiktu...