QUOTE(Renesans @ 2006 12 08, 15:25)
spukulia, nebukim egocentriskos -mano, man, gyvenam tarp zmoniu, niekad nezinosi kada ir tavo vaikas gali kitam uzvost, be to juk tam ir esam suauge, o ne vaikai, kad protingai sugebetume spresti problemas, o ne emocijom vadovautis
O kodel as turiu pirmiausiai pagalvot apie kita vaika, skriaudzianti maniski , o ne apie
savo vaika ?
Neteko man must ir auklet svetimu vaiku, kazkaip viskas taikiai sprendesi iki siol, bet kai pagalvoju, tai tikrai neatsizegnoju, kad visada taip ir bus.Ir tikrai zinau, kad man tokioj situacijoj bus svarbiausias
mano vaikas.
Kaip ir anksciau kalbejus mama pirmiausiai pagalvojo, koki stresa sukeltu
jos vaikui , jei jis kazka mustu, o ji papurtytu.Taip, kad visos mes egocentriskos, kai kalba eina apie
musu vaikus .
Apie kitus atvejus as net nekalbu- kai apseileja ir iskrausto rankinuka

, apibraizo masina

, israusia vazona

apipiesia neseniai dazyta siena

, ar pavadina durnelka-

i tai tikrai galima ziuret su jumoru, na ka padarysi, vaikas gi... Bet kai tas vaikas nori skriaust
mano vaika, jumoro jausmas dingsta