Ką manai dabar, sarge ateities,
Gal ir tu paverk ant peties?
Aš tave meldžiau mūsų neišskirt
Laiko vis mažiau kaltėms išpirkt
TU taip toli, ką, pasenau?
Gal naktimis girdi kaip meldžiuosi TAU?
Dar taip toli, bet visada, vakaro atspindy
TU esi šalia....
Sau liepiau tikėt, kad sugrįši TU
Iš kitos erdvės dangaus keliu
Sarge, negali nuosprendžio pakeist
JI jau pakely,
JI man atleis.....
TU taip toli, ką, pasenau?
Gal naktimis girdi kaip meldžiuosi TAU.
Dar taip toli, bet visada
Vakaro atspindy TU esi šalia...............................................................
Niekas nepaguos, niekas nedės, skausmas sudraskė mane iš vidaus, kas suteikė sau teisę JĄ iš manęs atimti?
Juk JĄ sukūrėme męs, manyje ji užaugo iš aguonos grūdo, ji mano!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Kaukiau, klykiau, prakeikiau dievą, roviau žolę, nekenčiau viso pasaulio ir ypač to kas JĄ iš manęs atėmė..........
Aš laukiu nakties kad sapnuoti JĄ ir taip buti kartu...
Man nieko nebereikia, nieko....
AČIŪ JUMS VISOMS
MELSKITĖS KASDIENS KAD JUS APLENKTŲ IR NET NEPRILIESTŲ ŠIS NEAPSAKOMAI ŽIAURUS, BEPROTIŠKAS SKAUSMAS.....
BŪKITE LAIMINGOS, NEBARKITE IR DIEVINKITE SAVO DIDŽIAUSIUS TURTUS.
AČIŪ...........