Pirma dalis: http://www.youtube.c...feature=related
Antra dalis: http://www.youtube.c...feature=related
Video yra anglų kalba, tad kas nesupranta - trumpai drūtai išversiu; porai gimė berniukas, kuris nuo pat mažens smarkiai domėjosi kariniais lektuvais, apie juos daug žinojo ir vien tik jais ir težaisdavo. Bet kai berniukui suėjo dveji metai, jam tie lektuvai (degantys) dažnai košmaruose pradėjo sapnuotis. Tai tęsėsi kelis mėnesius, galėtum pagalvot, kad vaikas žiuri per daug TV, bet jei ir žiūrėdavo, tai tik teletabius. Tėvai irgi nežiūrėdavo ir neskaitydavo nieko, kas susiiję su antruoju pasauliniu karu. Vaiko motina pakalbėdavo su savo mama apie berniukio toki keista domėjimasi karo lektuvais, taigi močiutė pasiūlė tokį variantą, kad gal berniukas tiesiog prisimena savo praėjusį gyvenimą. Vaiko tėvai išsilavinę žmonės, todel į tokius dalykus žiūrėjo labai skeptiškai. Laikas vis ėjo, o berniukas vis labiau ir labiau stebino tėvus savo žaidimais su lektuvais; jis net žinojo tokių terminų, kurie nebuvo žinomi tevams. Tėvas tai net išvis netikėjo jokiais pomirtiniais gyvenimais ir bande atrasti logišką paaiškinimą. Bet veliau abu tėvai pradėjo daugiau kalbėti su vaiku apie ka jis iš tikro realiai atsimena, ir nuo to laiko košmarai vaiką aplankydavo vis rečiau ir rečiau. Ta kita kalbanti moteriškė (viso šito reikalo ekspertė) paaiškino kad tai visai normalu tokio amžiaus vaikams atsiminti praėjusį gyvenimą, bet kai vaikams sueina 5-6 metai, tada tie prisiminimai pamažu išsisklaido.
Kai berniukas buvo 2-4 metų, jis papsakodavu labai detaliai apie vieną jauną karininką/pilotą, kuris žuvo prieš beveik 60 metų. Bet tas karininkas buvo kaip ir berniukas pats, nes jis kalbedavo, kaip jis žuvo degančiam lektuve, kurį pašovė japonai. Tada tėvas pasidomavo ir pamatė, kad berniuko pasakojimai atitinka realius istorinius faktus bei egzistavusius žmones. Jis ne tik pavadinimus lektuvų ir laivų žinojo bet ir aplamai kaip tie letkuvai veikdavo, kokios techninės problemos su jais būdavo. Jis ir savo varda atsiminė (James) tik kad tas vardas sutapo su juo dabartiniu vardu, todel tėvai manė, kad jis tiesiog nesuprato, ko jo klausia, todel jie paklausė, gal jis pamena ir kokio draugo ar piloto su kuriuo skraide vardą. Berniukas pasakė tą varda, ir pasidoro tas žmogus vis dar buvo gyvas.
Visko iki smulkmenų neverčiau, na bet tikiuos "pointą" pagavot.
Man tokie pasakojomai atrodo per didelis sutapimas, kad butų netiesa. Juk tokių istorijų yra tiek daug, kad tiesiog negali ignoruoti. Žinau, kad ir jūs esat apturėjusios panašių siaubo akimirkų, kai jūsų atžala prabyla apie ankstesnes šeimas ar gyvenimus, arba gal šiaip esate girdėjusios iš draugų.. Tad nesikuklinkit, pasidalinkit tais pasakojimais
Kiek pastebėjau, ar tai bebūtu Amerikoj ar Lietuvoj, ar Indijoj, tie pasakojimai apie vaikų prisiminimus yra laaabai panašūs.
