Labas rytas
QUOTE(kristar @ 2010 05 20, 22:51)
Sveiki, smagu jus cia vel matyti
tokia profesija
Na todel, kad visu musu tyrimu, proceduru iniciatore esu as, o ne jis.
O del saves as turiu labai daug abejoniu, ar tikrai einu geru keliu?Vis ieskau..
Sveika,
ir man smagu
Taip, iš vyrų kartais mums norėtųsi daugiau supratimo ir dėmesio, bet tikrai retas kuris domisi medicinos procedūromis. Jeigu aš dabar paskelbčiau apklausą tarp čia besilankančių mergaičių, turbūt dauguma apie savo vyrus papasakotu panašiai kaip jūs... Gal nelabai guodžia, bet taip jau yra...
Dėl ieškojimų... Gal nežinomybė vargina, bet aš asmeniškai visais ieškojimais labai džiaugiuosi, jie būtinai veda prie kažko naujo ir būtinai geresnio
QUOTE(*Gaja* @ 2010 05 21, 07:42)
Labas ir jums. Neatsakėt į mano klausimą, matyt jis kažkodėl pasirodė nepriimtinas... Grįžtu prie to paties, nes norėjau pasakyti, kad žmonės perskaito tai, ką nori perskaityti, todėl pasikeičiau ne aš, pasikeitėte jūs. Jūs kitaip skaitote viską, kas rašoma šioje temoje. Bandžiau užkoduotai paklausti, pasiaiškinti ir jums parodyti kokie tie pasikeitimai, bet nepavyko. Nagi nieko tokio, svarbiausia, kad jūs švytite. Ir ačiū už nuoširdumą toje ankstesnėje žinutėje
QUOTE(duniaša @ 2010 05 21, 07:42)
ir jau galvojau kad turi gautis, bet kai tiek visko padariau man atsirado dar gilesne abejone.
o dar toks klausimas kas yra atleidimas o kas yra savigarba? Ar vyrui neistikimybes atleidimas, nes visi mes ne be nuodemes, yra savigarbos perzengimas? Cia toks retorinis klausimas neatskiriu ribos kada perzengiama savigarba.
Dėl skyrybų, tai tikrai labai sunkus žingsnis, ypač jei esat giliai tikinti... Bet jeigu kamuoja abejonės, jeigu šeimoje blogai jaučiatės, būtina ieškoti vienokių ar kitokių permainų (nebūtinai skyrybų, aplamai permainų). Aišku, galėtume kalbėti apie kančią, pasiaukojimą, atsidavimą... Daug moterų taip ir gyvena, tempia visą gyvenimą savo kryžių, eina keliais kai galėtu skristi dangumi. Bet gyvenam tik vieną kartą. Juo labiau, kad jūs ne šiaip sau, ne karštakošiškai abejojate, bet daug mąstote, daug gilinatės, kaip sakot - padarėt viską, ir vistiek širdyje negera...
Dėl savigarbos, tai labai individualus dalykas... Kiekvieno kartelė į skirtingą aukštį pakelta. Vienos moterys leidžiasi mušamos, išduodamos, apgaudinėjamos, ir vistiek kaip sakiau kantriai tempia savo kryžių. Kitos gi vaikšto aukštai iškėlusios nosį ir menkiausias vyro žodis jai jau yra savigarbos įžeidimas... O norint atleisti neištikimybę, nuoširdžiai atleisti, labai daug jėgų kainuoja, labai...