QUOTE(*Gaja* @ 2010 05 24, 21:00)
O dar jeigu zino,bet nepalaiko,nesupranta,tai dar didesne beda..
Tikrai taip... Artimi žmonės iš nesupratimo tokių skaudžių dalykų kartais pasako... Netyčia, žinoma, tik iš meilės ir noro padėti, bet vistiek skaudžių..
QUOTE(Dijav @ 2010 05 25, 09:13)
tema dėl tėvų aktuali.....bet mano patirtis yra tokia: nieko aš nei tėvams nei uošviams nesakau, nieko jie nežino kas vyksta tuo klausimu pas mus šeimoje. Gal nenoriu užkrauti jiems savo naštos,
Pilnai suprantu, kad iš meilės tėvams nenorite jiems užkrauti savo rūpesčių... Bet pažiūrėkim iš kitos pusės, kaip jaustumėtės, jeigu tėvai sirgtų sunkia liga ir jums nieko nesakytų? Aš jokiu būdu nemoralizuoju, veikiau keliu retorinį klausimą. Asmeniškai aš tiesiog siuntu, kai apie kokį tai mamos negalavimą sužinau po keletos metų...
O jeigu nerimaujat, kad artimieji nesupras, tai jau taip, pilnai gali būti... Pirmiausia todėl, kad visuomenė menkai apšviesta nevaisingumo klausimais (man džiugu, kad padėtis smarkiai taisosi). Daug jaunų žmonių, jau nekalbu apie vyresniuosius, atrodo, kad nevaisingos poros tiesiog nemoka "sugulti", kažkaip neteisingai mylisi. Kol patys nesusiduria, jiems sunku suprasti, kad nevaisingumo priežastys kur kas gilesnės. Ir iš tiesų nesinori kiekvienam smulkiai aiškinti, kas ir kaip. O jeigu ir žino apie nevaisingumą, toli gražu ne kiekvienas moka rasti tinkamą paguodos žodį...
Aš asmeniškai esu už tai, kad sakyti, tik svarbu kam, ką ir kiek atverti.
Man šovė tokia mintis -
gal norėtumėte pasidalinti pačiomis nejautriausiomis frazėmis, "paguodos" žodžiais, kuriuos girdite iš artimųjų, draugų, pažįstamų?
Pirmoje vietoje turbūt būtų - "tu tik atsipalaiduok ir pavyks pastoti", ar ne?