Nemokama konsultacija ieškantiems kačiuko

Alls, tai kad kažin ar būna vienareikšmiškai pitybiškų gyvūnų
Dažniausiai būna nesuprastų aš manau. Katėms žmonės apskritai priskiriia daug išgalvotų bruožų - kerštingos, nedėkingos, agresyvios ir pan. Tiesiog tingima pasigilinti kokios yra vieno ir kito elgesio priežastys.
Katės atmintis ir protiniai sugebėjmai apskritai netinkami prisimti ir kerštauti (tipo ryte subariau, o vakare prisiojo į batą - pernelyg ilgas tarpas tarp veiksmo ir atoveiksmio). O agresyvumas dažniausiai tėra auklėjimo stoka (ypač, jei mažas kačiukas labai anksti paimtas nuo mamos) ir neišlieta energija.

Temoje "kaip užsiauginti gerą katę" narė Nereali yra labai gerai aprašiusi kačių hierarchiją, jų mąstymą. Man labai padėjo suprast gyvūnus, 'pastatyt juos į vietą", užtai dabar namie su 3,5 katėmis (viena labai baili, tai nesiskaito) taika ir ramybė.

Aš vistik manau, kad kiekvienas turi savo atsineštą iš gamtos duotą temperamentą. Vienas iš prigimties būna ramus, o kitas energijos užtaisas ir čia auklėjimas nieko dėtas. Bet kuris globėjas manau gali apibūdinti kačiuko charakterį kurio nepakeisi. Pakeisti gali tik elgesį auklėjimu, bet temperamento tikrai ne.
O auklėjimui pastangų įdėti žinoma reikia. Svarbu turėti tam nusiteikimą ir žinių kaip tai daryti, kad per nežinojimą blogiau nepadaryti.
Todėl patarčiau renkantis labiau pasidomėti kačiuko temperamentu ir pagalvoti ar būtent toks tinks jūsų šeimai.
Skirtingi gyvūnai, skirtingi ir žmonės. Vieniems reikia ramaus nelendančio į akis katino, o kitiems reikia nuolatinio veiksmo. Todėl patarčiau atkreipti dėmesį į savo poreikius taip ir atsineštas į namus kačiukas ir šeima bus laimingi.

Semlina, žinoma, tempersmentai skirias Ar turėjau o meny "piktybiškumą", kuris man akivaizdus neauklėjimo padarinys.

Turiu labai aktyvų "jaunėlį" katuką, visur jo pilna, visko jam reikia, bet pamėgintų jis man ar kam kitam įkąsti ar įdrėksti... Aišku, čia gal ne vien žmogiško auklėjimo nuopelnas (iki šiol, nors jam 9 mėn., sumedžiojusi žaislinę pelę įmotė šaukia jį ateit ir pasimokyt )

elgesio problemos jei katinas stabilios psichikos tėra auklėjimo trūkumas. Ir tai yra pataisoma įdėjus pastangų.

Dabar namuose turiu 4 priešingybes.
Bailė. Ar ji tokia gimė ar ji patyrė ką iki 5 mėn., bet jau ne pirmus metus gyvenanti su mumis, niekada neskriaudžiama bėga nuo staigesnio judesio ar durų skambučio po kampu ir iš ten jau neišeis, kol svetimas žmogus ar kitas "pavojus" nepasišalins. Su mumis - normali katė.
Fyfa. Mėgsta dėmesį, nori švelnumo ir glostymų, bet tik tada, kai ji to nori, ir tik taip kaip ji to nori - jei nors kas ne taip, paduoda balsą (be veiksmo). Rankų nemėgsta dėl savo "fyfyškumo" (kaip čia drįsai liesti MANE!).
Lyderė. Aktyvi, viskuo domisi, viską apuosto, apžiūrės, patikrins pirma, ji visur. Jei kas kur sumiaukė - atbėgs, įsitikins, kad nėra pavojaus, apžiūrės ar nenukentėjo kas (dažniausiai sesė), palaižys/paguos. Rankų nemėgsta dėl savarankiškumo.
Lepšis. Gulintis bet kur, bet kaip pliušinis žaislas. Murkti pradėtų net pastumtas koja ar pateptas už uodegos. Jei vakaras, o dar negavo savo pakasimų dozės - gali švelniai miauktelėti-priminti, kad laukia, ar nepamiršote.

Prieš paimant gyvūną sau - reikia būtinai jį pažiūrėti jo dabartinėje aplinkoje.
Kiekvienas augintinis yra unikalus, kaip ir žmogus, ir gali būti labai skirtingas ir galima paauklėti ir pakoreguoti kažkiek, bet nepadarysi iš vieno tipo - kito.
Todėl reikia suderinti, kitaip bus nepatenkintos / kentės abi pusės. Įsivaizduojat, kaip jausis fyfa/lyderė šeimoje su mažais vaikais, kur yra kiti gyvūnai, kur šeimininkams norisi katę imti, glostyti ant rankų ir t.t. Ir kaip jausis lepšis šeimoje pas verslininką / užimtą žmogų, kai nieko nėra namuose, o jam liūdna ir jis nori dėmesio...
Priimtinoje gyvūnų įvairovėje yra išimtis - jis negali/neturi būti agresyvus.
Ir aukščiau minėtą "piktybiškumą" (pastovius kandžiojimus/nesiklausymus/t.t.) reiktų skirstyti į padykimą ir į agresiją. Pirmas pataisomas auklėjimu, o su agresija - jau sudėtingiau.

Ačiū visoms už patarimus. Jei dar kažką turėsite pridurti - mielai pasinaudosiu Jūsų patirtimi.

Nusprendžiau nuvažiuoti su vaikais ir tik pamačius katinėlį galutinai nuspręsti imsim jį ar ne. Tikiuosi pajausti ar tai mūsų katukas

Padėkite su katės veislės pasirinkimu.

Situacija tokia, kad vaikai labai nori katės, tad pardėjome jos dairytis. Tik iškilo klausimas kokią veislę rinktis, nes juk yra veislėms būdingas charakteris? Tikrai žinome, kad nenorime sfinksų, taip pat tikrai nemokėsime už katę 1000 eurų, taigi veislė turėtų būti populiari Lietuvoje, kaip suprantu, kuo veislė populiaresnė, tuo kačiukų kainos veislynuose mažesnės.

Pas mus yra trys vaikai (10, 6 ir 1 metų), tai katė turėtų būti draugiška vaikams, mėgėja pažaisti, ir ne iš tų, kurios iškart dręskia ar kanda, jei kas už uodegos patempia ar pernelyg smarkiai myluoja. Taip pat norėtųsi kuo mažiau sudraskytų baldų ir kuo mažiau katės plaukų ant baldų ir pakampėse (tai turbūt į trumpaplaukes dairytis?).

Dar girdėjau, kad kai kurios veislės yra daugiau, o kai kurios mažiau ligotos...

Kokia veislė būtų optimalus pasirinkimas? Ar spjauti į visas tas veisles ir imti kokį dovanojamą beveislį rainiuką?

Padėkite su katės veislės pasirinkimu.

Sveiki. Mes jau penkti metai auginame "Amerikos riestaausi" Pagal savo charakterį įdealus šeimoms katukas. O ir labiau panašus į šuniuką, nes visur dalyvauja su šeimos nariais. Niekad nebūna vienas. Atsiliepia į vardą, "šnekasi". Jokios agresijos ir užslėptų pykčio ar nepasitenkinimo protrūkių. O tokių tikrai galėtų būti kuomet mažasis su juo "pažaidžia" 😀

Pirkit pliušinį

O jei atvirai, nekankinkit gyvūno, jei esate iš karto nusiteikę, kad leisite vaikams už uodegos tampyt. Čia tas pat kas bet kurį vyra už koto. Juk skausmas nežmoniškas

Uodega = kačių stuburo pratęsimas.

Uodegos tampymas itin skausmingas. Net ir taikus gyvūnas gali gintis, vien dėl to, kad yra sukeliamas nežmoniškas skausmas.

Suprantu, kad maži vaikai gali taip padaryti, bet vis tiek, prioritetas turi būti aiškinti vaikui, kad taip negalima daryti, negu tikėtis, kad augintis kentės.

Ir dar vienas klausimas, o jūs norite katės? Nes jeigu nori tik vaikai, kaip bus, jeigu vieną dieną jie nuspręs, kad dabar jau nori šuns, o nebe katės? (Čia vėlgi, mano liūdna patirtis ir tai deja nėra vienetiniai atvejai)
Tiesiog teko ir vis dar tenka susidurti, kai tėvai paima augintinius vaikams, nes šie labai nori, o jiems atsibodus, gyvūnas lieka be namų.

Todėl siūlau labai gerai apgalvoti ar esate pasiryžę turėti augintinį 15 ar daugiau metų