Sveikos dar kartą
Labai įdomi diskusija užvirė...
Aš manau, kad vaikučio priežiūra + darbas namie tikrai lygiavertis darbas darbui biure, ar dar kur kitur. Bet pas mus yra taip: aš grįžtu iš darbo, apsiperku pakeliui namo, namie laukia krūva neplautų indų, kambariuose betvarkė ir aš tvarkausi, nes nenoriu, kad mano dukriukas ropinėtų po nešvarias grindis. Ir patikėkit, man skauda širdį, nes tą laiką galėčiau praleisti su savo mažute. Po gimdymo aš į darbą irgi nenorėjau taip greita išeiti, bet aplinkybės privertė (nenoriu daug plėstis) tiesiog liekant namie būtų labai sumažėję mūsų šeimos pajamos. Tačiau sulaukiau labai gero pasiūlymo, o mano vyras man pasiūlė pasinaudoti proga, nes ir alga apie kokią svajojau ir sąlygos geros. Bet darbe man skaudėdavo širdį, aš vis galvodavau ką ji veikia, tik nutaikius progą skambindavau namo.
Matau užvirė diskusija apie mano vyro darbą. Jis niekada nėra dirbęs, jį visada išlaikydavo jo mama, o mudu susipažinom, kai jis universiteto pirmam kurse ir jis vis dar mokosi (bet tam jam reikia skirti labai mažai laiko, vos porą valandų per savaitę). Tai va. Galvoju, gal mama čia prisidėjusi, nes augino jį viena, nuolat verdama-bumbėdama-nuvargdama. Ir aš kartais tokia darausi

Gal jam tiesiog atrodo, kad tiesiog tokia yra natūrali moters būklė? Mudu apie tai kalbėjom šimtus kartų. Darbą jis galėtų gauti, kartais net svečiai mūsų namuose jam čia pat siūlo, bet jis vis atsisako, sako, kad jam patinka ir namie. Per visą lėkimą ir visokius darbus aš galutinai nusikaliau. Atšalo mano jausmai jam. Tai natūralu, kas ir bebūtų, jei būtum amžinai įsimylėsjusi

Bet jie jau per šalti

Kai sakau, kad jaučiuosi nesaugi, pavargus ir t.t. Jis sako "Mažute, Tu dabar liūdna, tau tik taip atrodo" O aš daug pakeliu, atsikeliu ryte pamiegojus ir gyvenimas tęsiasi.
O dabar darbe dar atsirado tas vyriškis, už kurio jaučiuosi, kaip už sienos. Jis mane kartais net po darbo parveža namo (aš nevairuoju

), prieš tai užsukam į parduotuvę, apsiperkam ir t.t. Tarp mūsų nėra jokių intymių ryšių, bet mudu vienas kitą traukiam. Turim bendrų hobių ir šiaip mums smagu bendraut.
Tai dabar klausimas yra, kaip man atsilaikyti prieš jį? Ir ar reikia atsilaikyti? Nes kai mudu kartu mano ir nuotaika pataisyta visai dienai ir darbai visi eina kaip per sviestą

Kaip man atgaivinti santykius šeimoje? Ir nenutiko čia taip, kad man staiga kažkas krito į akį ir atšalo jausmai vyrui...ne... man pirma atšalo jausmai, o po to pradėjo patikti jis.