juokai nuima itampa,o ne ja kelia.
Sidabra gi juoku nesuprantat va kas graudu,su jumoru galima pazvelgti i bet kokia problema,o ne matyti visur tik kriminala ir verkti.Vilkra gi aiskiai pajuokavo,o jus jau nakti nemiegosit juokai nuima itampa,o ne ja kelia.
juokai nuima itampa,o ne ja kelia.
QUOTE(Sidabra @ 2012 03 10, 22:58)
Nesutikčiau dėl savivertės - vėlgi tai mano nuomonė. Aš ir rašiau - reikia auklėti taip, kad išvaizda nebūtų PIRMINIŲ kriterijumi, kad vertinti reikia pati žmogų, jo asmenybę. Kurioj čia vietoj griaunama savivertė, man nesuprantama. Mano vaikai vienodai noriai bendrauja ir su gražiais, ir su negražias vaikais, jiem svarbu, kokie tie vaikai, o jų grožis - N vietoj. Ir manau, jog taip ir turi būti. Savo nuomonės niekam neperšu .
tikiuosi, kad savo tekste "vertinti" vartojate reiksme "laikyti vertingu": kiekvienas zmogus yra vertingas vien savo buvimu ir nepriklausomai daugiau nuo jokiu kitu kriteriju.
QUOTE(ragnez @ 2012 03 10, 23:04)
tikiuosi, kad savo tekste "vertinti" vartojate reiksme "laikyti vertingu": kiekvienas zmogus yra vertingas vien savo buvimu ir nepriklausomai daugiau nuo jokiu kitu kriteriju.
Ne apie išvaizdą, bet kai kurie žmonės būtų labai vertingi savo nebuvimu (kad ir visų nuvalkiotas Hitleris ar į jį panašūs).
Bet ir apie išvaizdą tas pat - KAI KURIE suaugę žmonės gali prieiti prie šios išvados, kad žmogus vertingas vien savo buvimu, bet DIDŽIOJI DAUGUMA paauglių vertina pagal kitus kriterijus, ir išvaizda tikrai ne paskutinėje vietoje
Diegti vaikui, kad svarbiausia vidinis grožis man toks pat kraštutinumas, kaip kad siųsti mažas mergaites į manekenių mokyklas...
Sakyč gal geriausia būtų, kad tėvai nevertintų kitų pagal išvaizdą (ar bent jau ne vaikų akivaizdoj, jei tokių pomėgių yra, ar bent jau dažnai nevertintų pagal išvaizdą), bet kad žmogaus išvaizda iki tam tikros ribos visuomenėje pritampant yra svarbi, tai kaip ir faktas, tad tatai nuslėpinėt nuo vaiko, kuriant jam iliuzijas, nematau reikalo.
Net patarlė sako: pagal rūbą sutinka, pagal protą išlydi.
Jei kas nors atrastų būdų iš pirmo žvilgsnio įvertinti žmogaus vidinį pasaulį, gal būtų tada galima ir teigt, kad vidinis pasaulis svarbiausia, ir vis dėlto iš pradžių galimas žmogaus vidinis pasaulis įvertinamas pagal jo išorinį vaizdą. Čia galimos didžiulės paklaidos, tačiau yra kaip yra.
P. s. temos neskaičiau, tik paskutinius tris puslapius, į juos ir "reaguoju"
QUOTE(stripulis @ 2012 03 10, 23:13)
Ne apie išvaizdą, bet kai kurie žmonės būtų labai vertingi savo nebuvimu (kad ir visų nuvalkiotas Hitleris ar į jį panašūs).
ar ne paradoksas, kad butent hitleris ir i ji panasus buvo eme rusiuoti zmones i vertingus ir maziau vertingus pagal tam tikrus kriterijus... hitleri smerkiame - bet toliau stengiames rusiuoti zmones pagal kriterijus... jums tai neatrodo keista?
toliau prikabinu savo komentara is kitos temos:
QUOTE(ragnez @ 2012 03 11, 10:30)
savo gerais ketinimais apsaugoti vaika nuo patyciu mes sukuriame prielaidas toms patycioms atsirasti...
tarkim, as pati mokykloj del isvaizdos tikrai galejau lengvai tapti patyciu objektu - as esu is tu zmoniu, kuriuos galima pavadinti greiciau idomiais, o ne graziais - siauros mazos akutes uzkritusiais vokais, ploni plaukai, didele burna putliomis lupomis, maza riesta nosyte... stori akiniai... dar daugiau - paauglysteje mes gyvenome labai skurdziai, mano drabuziai budavo is labdaros, nesiodavau pusseseres atiduotus batus, tevo marskinius, senelio striuke, mociutes svarka, megztiniu nusimegzdavau pati - is senu isardytu arba is treciarusiu kiliminiu siulu... i kirpykla pirma karta nuejau pirmo kurso pabaigoje, o kosmetikos apskritai neturejau.... tikrai visos prielaidos prisiknisti - ir nieko panasaus niekada neivyko.
uztat puikiai prisimenu, kaip sededavau namie ant sofos ir pasiemusi veidrodeli tyrinedavau savo veida: ir man patiko, tai ka maciau. ziurint tinkamu kampu, truputi primerktu akiu vokai neatrodydavo uzkrite, o zvilgsnis tapdavo paslaptingas ir ilgesingas... putlios svelnios lupos - tik ir laukiancios bucinio... sviesos ir seselio zaismo paryskintas israiskingas skruostikaulis... o kad 90 pro. nuotrauku man nepatiko - tai visu pirma, kad lievai nufotkinta
ir isivaizduok, dabar mama prieitu ir pradetu aiskinti, kaip ta vaizda pataisyti - juk tada tureciau patiketi, kad klystu as, o ne tos 90 proc. nuotrauku 
tarkim, as pati mokykloj del isvaizdos tikrai galejau lengvai tapti patyciu objektu - as esu is tu zmoniu, kuriuos galima pavadinti greiciau idomiais, o ne graziais - siauros mazos akutes uzkritusiais vokais, ploni plaukai, didele burna putliomis lupomis, maza riesta nosyte... stori akiniai... dar daugiau - paauglysteje mes gyvenome labai skurdziai, mano drabuziai budavo is labdaros, nesiodavau pusseseres atiduotus batus, tevo marskinius, senelio striuke, mociutes svarka, megztiniu nusimegzdavau pati - is senu isardytu arba is treciarusiu kiliminiu siulu... i kirpykla pirma karta nuejau pirmo kurso pabaigoje, o kosmetikos apskritai neturejau.... tikrai visos prielaidos prisiknisti - ir nieko panasaus niekada neivyko.
uztat puikiai prisimenu, kaip sededavau namie ant sofos ir pasiemusi veidrodeli tyrinedavau savo veida: ir man patiko, tai ka maciau. ziurint tinkamu kampu, truputi primerktu akiu vokai neatrodydavo uzkrite, o zvilgsnis tapdavo paslaptingas ir ilgesingas... putlios svelnios lupos - tik ir laukiancios bucinio... sviesos ir seselio zaismo paryskintas israiskingas skruostikaulis... o kad 90 pro. nuotrauku man nepatiko - tai visu pirma, kad lievai nufotkinta
ir isivaizduok, dabar mama prieitu ir pradetu aiskinti, kaip ta vaizda pataisyti - juk tada tureciau patiketi, kad klystu as, o ne tos 90 proc. nuotrauku
Kiekvienai mama savo vaikas mielas, bet nebūtinai gražus. Mes sau galim atrodyti nuostabiausi pasaulyje, bet, manau, daugeliui reikalingas ir aplinkinių patvirtinimas, jog jie gražūs/geri/ dar kokie nors - nes mes gyvenam visuomenej, o ne negyvenamoj saloje. Bent jau vaikų/paauglių visuomenese taip yra - jiems reikalingas pripažinimas kitų žmonių.
Kodėl manot, kad bet koks pokalbis apie išvaizdą būtinai turi žeminti vaiką ir griauti jo savivertę?
Nenorėčiau gilintis į psichologiją, bet gan įdomiai atrodo tokie posakiai.. išduoda vaikystės nuoskaudą, ką ten dabar žmogus besakytų ir kaip beįrodinėtų, jog išvaizdą nesvarbi.
Papildysiu - geri ketinimai geriems ketinimams nelygūs.
Kodėl manot, kad bet koks pokalbis apie išvaizdą būtinai turi žeminti vaiką ir griauti jo savivertę?
Nenorėčiau gilintis į psichologiją, bet gan įdomiai atrodo tokie posakiai.. išduoda vaikystės nuoskaudą, ką ten dabar žmogus besakytų ir kaip beįrodinėtų, jog išvaizdą nesvarbi.Papildysiu - geri ketinimai geriems ketinimams nelygūs.
QUOTE(Sidabra @ 2012 03 11, 12:12)
Mes sau galim atrodyti nuostabiausi pasaulyje, bet, manau, daugeliui reikalingas ir aplinkinių patvirtinimas, jog jie gražūs/geri/ dar kokie nors - nes mes gyvenam visuomenej, o ne negyvenamoj saloje.
kuo labiau pazeista zmogaus saviverte, tuo labiau jam reikia isorinio savos vertes patvirtinimo. ir atvirksciai.
QUOTE(Sidabra @ 2012 03 11, 12:12)
Kodėl manot, kad bet koks pokalbis apie išvaizdą būtinai turi žeminti vaiką ir griauti jo savivertę?
ne bet koks, o toks, kuriuo siekiama vaika "pataisyti".
QUOTE(Sidabra @ 2012 03 11, 12:12)
Nenorėčiau gilintis į psichologiją, bet gan įdomiai atrodo tokie posakiai.. išduoda vaikystės nuoskaudą, ką ten dabar žmogus besakytų ir kaip beįrodinėtų, jog išvaizdą nesvarbi.
vaikystes nuoskaudu, be abejo, turiu. taciau kaip bebutu keista, jos nesusijusios su isvaizda, kuniskais dalykais - nezinau, ar tai mamos, ar mano pacios nuopelnas, bet savo moterisku kunu esu visiskai patenkinta.
tik nepradekit jau su ta psichologija,ir taip jau nuo temos nukrypta 180 laipsniu,butu malonu ,kad i tema,o ne kiekvienas issakome savo praeities nuoskaudas,prisimenam Hitleri 
vaikai visada vieni is kitu saipesi ir saipysis,kitaip nebus,ir jau buk tu nors graziausiais pasaulyje,vaikai ras kabliuka,bet tai kas musu nenuzudo,padaro mus stipresniais 
o tema visai kita,autore stebisi,kaip mamai gali buti negrazus jos vaikas,ir tai tikrai keista,bet aisku ne nusikaltimas.
vaikai visada vieni is kitu saipesi ir saipysis,kitaip nebus,ir jau buk tu nors graziausiais pasaulyje,vaikai ras kabliuka,bet tai kas musu nenuzudo,padaro mus stipresniais o tema visai kita,autore stebisi,kaip mamai gali buti negrazus jos vaikas,ir tai tikrai keista,bet aisku ne nusikaltimas.
Neįsivaizduoju,kaip mamai gali būti negražus JOS PAČIOS vaikas 
QUOTE(dzioaana @ 2012 03 11, 12:30)
O jūs įsivaizduokit, kad pasaulis gali būti kur kas margesnis nei rodo jūsų patirtis, ir gal pavyks visai švariai įsivaizduoti tokią situaciją.
Priežasčių gali būti n+1
Čia toks pats šūksnis kaip "neįsivaizduoju, kaip mama gali atsisakyti savo vaiko", ale kažkodėl abortų vis dar daug, ir vaikų namai perpildyti.
QUOTE(stripulis @ 2012 03 11, 16:27)
O jūs įsivaizduokit, kad pasaulis gali būti kur kas margesnis nei rodo jūsų patirtis, ir gal pavyks visai švariai įsivaizduoti tokią situaciją.
Priežasčių gali būti n+1
Čia toks pats šūksnis kaip "neįsivaizduoju, kaip mama gali atsisakyti savo vaiko", ale kažkodėl abortų vis dar daug, ir vaikų namai perpildyti.
Priežasčių gali būti n+1
Čia toks pats šūksnis kaip "neįsivaizduoju, kaip mama gali atsisakyti savo vaiko", ale kažkodėl abortų vis dar daug, ir vaikų namai perpildyti.
raukt reik tema,nes jau pievinat baisiai
QUOTE(linete33 @ 2012 03 11, 16:39)
įrodykit
kur čia offtopic mano poste?
