QUOTE(astor @ 2009 10 19, 20:03)
Ar jis su kita moterim ar darbe tikrai negalvoju,
nes dar nėra pasakes,kad myli kitą moterį.
[SIZE=7]
Tai, jog niekada nera pasakes, jog myli kita , nereiskia, jog niekada jusu neisdave. Isdestysiu kiek kitokia versija nors zinoma yra ir kitokiu situaciju. Vyrai to sakyti neskuba juolabiau jei romanas ar neistikimybe yra tik silpnumo akimirka, kazkieno (kitos moters) geru vilioniu rezultatas.
Viskas prasideda nuo pirmo karto: pasiduoda gundymams, suklysta, isivelia i avantiura, tyli, slepia, myli zmona,nori buti su ja bet ir del vienokiu ar kitokiu priezasciu ( gedos, sazines grauzaties ar pan) negali atskleisti ka padare ir nors meiluzes nemyli, nepasiuncia jos velniop. Ir kuri laika taip ir gyvena tarp dvieju, kol netrenkia griausmas ir tai vyro neprivercia susivokti.
Vyrai yra labai silpnos butybes, jiems labai sunku atsispirti vilionems. Net ir begalo myledami zmonas suklysta ir nuslysta. Ir tik jau po to sutuoktiniu reikalas kaip pasielks su savo santuoka - gyvens toliau ar skirsis.
Manau, kad viska issiaiskinus ir objektyviai ivertinus situacija, reikia moketi atleisti, jei tikrai yra verta. Klysti zmogiska, tiesiog reikia ziureti pagal situacija. Nors mastau taip, vistiek neatmetu tikimybes, jog jei vyras nors karta isdriso isduoti net jei ir pavyksta issiaiskinti, anksciau ar veliau gali pakartoti savo vyriska zygi. Toks vyras niekada nekels pasitikejimo zmonai nors ir gyventu toliau kartu. Kiekviena smulkmena keltu nerima, itarimus ir tai vistiek trukdytu gyventi ramu sutuoktiniu gyvenima. Todel net nezinau kaip geriau. Mano pazistamu rate, seimos, kuriu vyrai turejo meiluzes po 2 - 6 metu vistiek nutraukia santuoka, pasilieka jei ne su ta, tai su kita bet ne su zmona. Manau, jog yra ir kitokiu istoriju, tik kolkas ju as dar nezinau