QUOTE(Alvona @ 2010 05 30, 13:17)
Gal reikėtų kažkaip lengviau į viską žiūrėt ir džiaugtis tuo, ką likimas duoda? Tuo labiau kad einam vis labiau į saulėlydį...Taip, vieni kuriam gyvenimus, kiti daugiau pasiduodam jo tėkmei, ir po kiek laiko pasižiūrim kad gaunasi ne tai, ko tikėjomės, kad norėtųsi daug ką perdaryti kitaip...Ir mes moterškaitės auginam vaikus, saugom savo vyrus, po to prižiūrim senus savo tėvus, o pagyventi dėl savęs kaip ir nelieka kada...
Likimas nieko siaip sau neduoda neprasanciam ir nekurianciam. Kiekviena duota galimybe reikia pasinaudoti. Vienoj knygoj perskaiciau toki trumpa pasakojima ir kartu morala. Zmona sako vyras mane musa kankina, bet as nieko negaliu padaryti. Knygos autoriu atsake tai moreriai. Jeigu nieko negalite padaryti tai ir toliau taip gyvenkite. Dabar tais dviem sakiniais nera lengva perteikti tikraja minti, bet jos esme, kad zmogus pats PASIRENKA kaip jis gyvens ar taikysis su esama situacija ar pats kurs savo laime. Kliutis mes PATYS susikuriame. Jei kam idomu galeciau atsiusti per skype J. Murphy audio paskaitu apie minties ir pasamones galia... Veikia labai pozityvistiskai, bet tik tuos, kas tuo domisi

Siaip as didele egoiste, bet turbut sau tai leidziu kol neturiu vyro ir vaiku. Tikiuosi, kad pati sau susikursiu gerove.
