aš registruojus internetu, nes susitart su ten registratūroj sėdinčiom - be šansų...
QUOTE(bicė @ 2009 10 20, 14:04)
Ziesulele mes metines minejome zemiskai, bet islydejo ja i kelione kunigas baznycioje, pries tai pasake, kad nereikia, bet atlaike uz ja misias nebediskutuodamas, neesu labai tikinti, bet kazkaodel butent to man labai reikejo
o as neturiu jokiu prisiminimu is mazucio laidotuviu ir taip gelia sirdi, vos tik apie tai pagalvoju. Baisu pagalvot, kad tada pati nenorejau ten buti, kad visi stengesi mane nuo to apsaugoti. Ir kartais net atrodo, kad del to skauda labiau nei del pacios netekties...
QUOTE(bicė @ 2009 10 20, 14:36)
AS is vis kazkaip keistai nereaguoju i sventes, liudesys ateina kada jam patogu, be perspejimo....
Butent. Man irgi datos dideles reiksmes neturi, bet gal tu teisi sakydama, kad mamoms, auginusioms angeliukus ilgiau, konkrecios datos kelia konkrecius prisiminimus.
Sveikos, graziai jus siandien bendraujat...As savo saulute turejau keturis menesius...Ir kiekviena diena nuo jos gimimo iki isejimo turi tiek jausmu, tiek isgyvenimu tiek prisiminimu...Kas met tuo paciu laikotarpiu gyvenu tuo, ka patyriau su ja...Sunkiausia man per kucias, Kaledas, mazyliu gimtadieni...Per Kucias ir Kaledas buvom ligoninej, bet leido but visai seimai...Niekad sito nepamirsiu...Kaip nesiojom savo mazyle po palata, giedojom kaledines giesmes, puosem mazutei eglute, dejom dovaneles...Tai buvo pirmos ir deja....paskutines musu visu Kaledos...Todel kasmet su siaubu nelaukiu situ svenciu....
Del paminklelio....Nesventinom mes...Per laidotuves buvo kunigas, bet liuteronu, kadangi mazyle krikstijo irgi liuteronu kunigelis. O jokiu kitokiu paminejimu, kaip metines, ar kokios ten devintines pas liuteronus kaip ir nera...
Del paminklelio....Nesventinom mes...Per laidotuves buvo kunigas, bet liuteronu, kadangi mazyle krikstijo irgi liuteronu kunigelis. O jokiu kitokiu paminejimu, kaip metines, ar kokios ten devintines pas liuteronus kaip ir nera...
QUOTE(Ziezulele @ 2009 10 20, 15:07)
o as neturiu jokiu prisiminimu is mazucio laidotuviu ir taip gelia sirdi, vos tik apie tai pagalvoju. Baisu pagalvot, kad tada pati nenorejau ten buti, kad visi stengesi mane nuo to apsaugoti. Ir kartais net atrodo, kad del to skauda labiau nei del pacios netekties...
Butent. Man irgi datos dideles reiksmes neturi, bet gal tu teisi sakydama, kad mamoms, auginusioms angeliukus ilgiau, konkrecios datos kelia konkrecius prisiminimus.
Butent. Man irgi datos dideles reiksmes neturi, bet gal tu teisi sakydama, kad mamoms, auginusioms angeliukus ilgiau, konkrecios datos kelia konkrecius prisiminimus.
O va sita savigrauza man irgi pazistama. Kai man paskambino is reanimacijos ir pasake, kad mazute jau mire as realiai suvokiau kaip skauda, bet ne del to, kad jinai mire, o del to, kad manes ten nebuvo...GAlejau buti ligonineje istisa para, pasirinkau buti namie su Amelija ir lankyti mazyte reanimacijoje su susitarimu, kad jie man paskambins kai bukle pabloges, jie nepaskambino, nes taip susikloste aplinkybes, as vis periodiskai save grauziu, kad nebuvau ten visa para
. Bet kartau suvokiu, kad tas grauzimas yra absoliuciai beprasmis, jis tik zlugdo mane pacia, mano angeleliui jis nieko nepakeis. Nepamenu kuriai mergaitei rasiau, kad tuo metu kaip viskas vyko mes buvom kitoje erdveje, mes bandeme isgyventi toje situacijoje ir elgemes taip kaip tuo metu buvo reikalinga, todel nebeturim teises saves grauzti uz tai ko nepadarem, nes ta grauzatis atejo dabar, kai galim is sono i tai paziureti. Dabar geriau ta patirti panaudoti patariant kitiem , jei gyvenime su tuo teks susidurti, pasakant ko mums truko, kas veliau skaudino, ka butume padariusios kitaip. Tai patirtis , kurios neturejom ir niekada nebenoretume pakartoti, todel tai kas vyko po netekties, tiesiog matyt reikia priimti kaip absoliuciai vieninteli vyksmo kelia, yra tam prasme , ar ne viskas vyko tiesiog taip kaip turejo vykti, tame nera logikos, bet ir ta fakta reikia priimti kaip konstanta
sveikutės ačiū už namukus 
QUOTE(sandrynja @ 2009 10 20, 15:21)
...Per Kucias ir Kaledas buvom ligoninej, bet leido but visai seimai...Niekad sito nepamirsiu...Kaip nesiojom savo mazyle po palata, giedojom kaledines giesmes, puosem mazutei eglute, dejom dovaneles...
...
gražiai graudu...... įsivaizduoju, kiek jūs vilčių turėjot tą stebuklų naktį......
QUOTE(bicė @ 2009 10 20, 15:22)
tuo metu kaip viskas vyko mes buvom kitoje erdveje, mes bandeme isgyventi toje situacijoje ir elgemes taip kaip tuo metu buvo reikalinga, todel nebeturim teises saves grauzti uz tai ko nepadarem, nes ta grauzatis atejo dabar, kai galim is sono i tai paziureti. Dabar geriau ta patirti panaudoti patariant kitiem , jei gyvenime su tuo teks susidurti
Tu kaip visada iki begalybes teisi
QUOTE(Bona -pari @ 2009 10 20, 17:32)
...beprotiskai sunkios tos pirmosios metines, kai realiai suvoki, kad ratas apsisuko, kai grizti visa esybe i ta diena, kurios nenoretum prisiminti, kuria labiau u bet ka gyvenime noretum pakeisti...laikykis, mazute....Papildyta:
QUOTE(Ziezulele @ 2009 10 20, 21:58)
perskaiciau ka parasiau ir pagalvojau, kad labai didaktiskas mano tonas
. Is tiesu absoliucios tiesos nera, visa tai tik logiskas bandymas gyventi toliau. Kiekviena mes eidamos per savo netekti ir stebedamos kitu ejima tarsi susikuriam sau gyvenimo vadova...nuo kurio deja neretai nuklystam...bet man tokios gaires padeda, kai buna klaikiai sunku griebiuosi jau atrastu " tiesu" kaip siaudo ir plaukiu...KAip tu ziezuliuk gyveni? kaip tavo mokslai, kaip tavo menas
Papildyta:
Zvelsiuk, kaip tu? Matau prisijungusi esi. Tark nors zodeli
sveikutes naujuose namukuose
kiek prisiminimu cia pas mus,as siandien vaziuosiu savo angelui kapeli sutvarkyt,gal lengviau ant sirdeles bus,dabar kaip koks akmenukas spaudzia,kad mes dziaugiames mergytem,o pas ji kapukas tuscias
kiek prisiminimu cia pas mus,as siandien vaziuosiu savo angelui kapeli sutvarkyt,gal lengviau ant sirdeles bus,dabar kaip koks akmenukas spaudzia,kad mes dziaugiames mergytem,o pas ji kapukas tuscias
Sveikos
Zydrute, su menesiukus tavo pupas
Zydrute, su menesiukus tavo pupas
QUOTE(bicė @ 2009 10 20, 15:22)
O va sita savigrauza man irgi pazistama. Kai man paskambino is reanimacijos ir pasake, kad mazute jau mire as realiai suvokiau kaip skauda, bet ne del to, kad jinai mire, o del to, kad manes ten nebuvo...GAlejau buti ligonineje istisa para, pasirinkau buti namie su Amelija ir lankyti mazyte reanimacijoje su susitarimu, kad jie man paskambins kai bukle pabloges, jie nepaskambino, nes taip susikloste aplinkybes, as vis periodiskai save grauziu, kad nebuvau ten visa para . Bet kartau suvokiu, kad tas grauzimas yra absoliuciai beprasmis, jis tik zlugdo mane pacia, mano angeleliui jis nieko nepakeis. Nepamenu kuriai mergaitei rasiau, kad tuo metu kaip viskas vyko mes buvom kitoje erdveje, mes bandeme isgyventi toje situacijoje ir elgemes taip kaip tuo metu buvo reikalinga, todel nebeturim teises saves grauzti uz tai ko nepadarem, nes ta grauzatis atejo dabar, kai galim is sono i tai paziureti. Dabar geriau ta patirti panaudoti patariant kitiem , jei gyvenime su tuo teks susidurti, pasakant ko mums truko, kas veliau skaudino, ka butume padariusios kitaip. Tai patirtis , kurios neturejom ir niekada nebenoretume pakartoti, todel tai kas vyko po netekties, tiesiog matyt reikia priimti kaip absoliuciai vieninteli vyksmo kelia, yra tam prasme , ar ne viskas vyko tiesiog taip kaip turejo vykti, tame nera logikos, bet ir ta fakta reikia priimti kaip konstanta
. Bet kartau suvokiu, kad tas grauzimas yra absoliuciai beprasmis, jis tik zlugdo mane pacia, mano angeleliui jis nieko nepakeis. Nepamenu kuriai mergaitei rasiau, kad tuo metu kaip viskas vyko mes buvom kitoje erdveje, mes bandeme isgyventi toje situacijoje ir elgemes taip kaip tuo metu buvo reikalinga, todel nebeturim teises saves grauzti uz tai ko nepadarem, nes ta grauzatis atejo dabar, kai galim is sono i tai paziureti. Dabar geriau ta patirti panaudoti patariant kitiem , jei gyvenime su tuo teks susidurti, pasakant ko mums truko, kas veliau skaudino, ka butume padariusios kitaip. Tai patirtis , kurios neturejom ir niekada nebenoretume pakartoti, todel tai kas vyko po netekties, tiesiog matyt reikia priimti kaip absoliuciai vieninteli vyksmo kelia, yra tam prasme , ar ne viskas vyko tiesiog taip kaip turejo vykti, tame nera logikos, bet ir ta fakta reikia priimti kaip konstantaSveikos mamytes
Savigrauza, manau kiekvienos tam tikro gedejimo etapo yra "draugas"...as tarkim nesigrauziu jau ir nieko negrauziu, nieko nekaltinu, neturiu absoliuciai jokio pykcio siuo klausimu...turiu tik begalini ilgesi, atiduota sirdi, beprotiska meile savo angeliukams, grazius atsiminimus apie tai kokia laiminga buvau juos nesiodama, pamatydama ju garbaneles
ir kasvakara uzmigdau juos visus tris-savo spinduleli ir zvaigdeles ir zinau kad taip bus tol kol busiu as
Sveikos mergytes,
Pamaciau kad yra tokia temele, bet vis nedrysdavau parasyt... Bet kadangi beprotiskai sunku but vienai tai nutariau parasyt jums. Tikiuosi priimsit mane.
Pamaciau kad yra tokia temele, bet vis nedrysdavau parasyt... Bet kadangi beprotiskai sunku but vienai tai nutariau parasyt jums. Tikiuosi priimsit mane.
