QUOTE(formica @ 2009 11 17, 15:25)
Daugiau optimizmo, geros nuotaikos ir gyventi bus lengviau. As tai turiu labai gera recepta kaip padeti sau, kai uzplusta liudnos mintys apie vyro liga: isijungiu TV "Bedu turgu" ir suprantu, kad mes laikomes labai puikiai. Pusei metu to pakanka. O seip dziaugiuosi, kad mano brangusis vis dar zaidzia krepsini per savaite viena karta, mina dvirati ir stengiasi nepasiduoti.

Svarbiausia visko labai nesureikšminti ir nedaryti (bei neleisti daryti kitiems) iš savęs didelio ligonio

aš net pamirštu, kad sergu, tik kai sau per daug leidžiu, t.y. dirbti, o ne ilsetis, tai tuomet liga man primena, kad reikia lėtinti tempą
Šiandien "Gyvenimo būdas" pasitaikė po ranka darbe virtuvėlėj, skaičiau straipsnį apie Lucianą Pavarotį ir jo antrą žmoną. Ji taip pat serga IS, bet nors gydytojai ir neleido žaisti teniso, nešioti aukštakulnių batelių, ji tai daro

gyvena šia diena, ima viską kas geriausia, taigi..

svarbiausia optimizmas, o būna tikrai baisesnių dalykų nei mūsų liga
Vis galvoje skamba, gal jau minėta, kažkur girdėta frazė: "Dievas neduoda žmogui sunkesnės naštos, nei žmogus gali pakelti".. o visos mes begalo stiprios