Skanius vaistus maniškė geria noriai. O kai rimtai sirgo ir nenorėjo neskanių vaistų gert, tai iš pradžių ėmiausi visokių gudrybių, pvz. iš pradžių iš to šaukštelio duodu, ko nors skanaus, o tada sugirdau vaistus, arba duodu vaistus su kuo nors skaniu, išbandžiau ir švirkštą, bet kai jau dukrytė mano visas gudrybes perprato, tai tiesiog pasisodindavau ant kairės kojos, dešine koja prilaikydavau jos kojas, švelniai, bet stipriai ją priglausdavau, kaire ranka prilaikydavau galvą ir rankytę, kad nesimuistytų ir dešine ranka supildavau jai vaistus. Tada paleisdavau ir duodavau ką nors skanaus. Žinoma jai nepatikdavo, bet ką daryt,

kai vaistų tikrai reikia, o maniškė laksto ir net nesiruošia jų gert... Iš aprašymo atrodo sudėtinga, tačiau tai yra paprasta.