
Aš irgi galvoju ką su pirmadieniu daryt, manau -20 C, 7 val. tikrai bus

aš jau sugalvojau, iškeliavo vėl pas mamą, nes abejoju, kad iki ryt ryto ims ir staigiai atšils iki -18
juokinga, kad kokie -14 dabar atrodo kaip šiluma
o be to mano mašina pamirė ketvirtadienį nuo tų šalčių, tai aš dar ir be transporto, žodžiu būtų galvos skausmas ryte, kur Kamilę dėt


o be to mano mašina pamirė ketvirtadienį nuo tų šalčių, tai aš dar ir be transporto, žodžiu būtų galvos skausmas ryte, kur Kamilę dėt

na, o aš tai asocialė: ar -20, ar -26, vis tiek vežam į mokyklą
net kai savivaldybė ugdymą atšaukė dviems dienoms
pamokos nevyko, aišku, bet jie ten tvarkėsi, žaidė, gaila, kad tokių asocialių nedaug, tai teko ketvirtadienį per pietus pasiimt (mokytoja paskambino) ir penktadienį nevesti. Bet apskritai, nematau bėdos, iki mašinos nueinant sušalt nespėja, o mokykloje - šilta, tad nėra čia ko dykai namuose tupėt



Aš šį pirmadienį nuvežiau, tai pasirodo vienintelis mokykloje buvo. Teko vežtis atgal




Neturėčiau mamos pašonėje, turbūt irgi vesčiau
arba bent jau vyras namie būtų... o tai užsiknisau lakstyt tarp servisų (mano tel. jau atsirado tokie kontaktai kaip pvz. Pavelas - mašinos nutempėjas
), darbo, namų, mokyklos, mamos ir savų reikalų


Ara, žinau, kad čia užeini retsykiais, didžiausia užuojauta tau ir mergytėms - būkit stiprios netekties valandą..
Uzuojauta Jums ir nuo musu seimynos, laikykites...
Ačiū, mergaitės.
Sunku, labai sunku. Nemoku susitvardyt, bliaunu ant kiekvieno kampo
Sunku, labai sunku. Nemoku susitvardyt, bliaunu ant kiekvieno kampo

Ara, stiprybės...
Ara, užuojauta Tau ir Tavo mergytėms... Stiprybės...
Žinot, aš visada bijodavau važiuot į šermenis. Bijodavau,kad pati verksiu labiau, nei artimieji. Dabar supratau, koks svarbus tų atvažiuojančių vaidmuo. Artimieji labai tikisi ir laukia kiekvieno, kuris ateina atsisveikint su velioniu, bei pareikšt užuojautą. Labai nuoširdžiai ačiū, jums mergaitės.