QUOTE(Žiogelis @ 2010 02 01, 14:46)
Aš tikrai labai myliu savo vyrą, gerbiu jį, pasitikiu juo, neturiu kažkokių ypatingų paslapčių, bet va TAI man turi likti mano ir tik mano. Ir
aš noriu pasakyti galima ar negalima
Kaip turbūt visur gyvenime, geriausia aukso viduriukas. Sutinku, kad gleivių stebėjimas visgi labai asmeniškas dalykas ir nei pačiai moteriai labai malonu apie tai kalbėti, nei vyrui - nuolat girdėti samprotavimus apie savo brangiausiosios organizmo fiziologiją. Bet BT - juk visai kas kita. Beje iš to didelio noro išlikti labai moteriškai paslaptinga, o vyrui kone ant lėkštutės paduoti visų savo stebėjimų rezultatą, perrištą blizgančiu kaspinu, gali gautis deja visiškas šnipštas. Na įsivaizduokite situaciją: žmona pagaliau sulaukia BT pakilimo, bet gi nėra ko čia apie tuos "bobų reikalus" brangiausiajam net užsiminti. Nėra reikalo aišku ir kitą, ir dar kitą dieną. Vyriškiui aišku irgi kiek kvailoka kaip sugedusiai plokštelei kasdien klausti: "gal jau?", ypač jei tai brangiausiosios suprantama kaip kišimasis į jos privilegijų sritį. Na ir pagaliau pirmoji nevaisinga diena. Žmona puikiai nusiteikusi, ramiai susiplanavusi laiką romantiškam vakarui, o vyras... pvz. lygiai taip pat susiplanavęs pabaigti dienos darbus namuose, t.y. rimtai pasėdėti iki išnaktų arba kad ir iš didelės meilės žmonai, nepaisant nuovargio darbe, galų gale pakeisti vonioje jau senokai lašantį čiaupą. Žinoma kalbu apie susilaikymą praktikuojančias poras.
Pratęsdama mintį, kartu atsakysiu ir
Horo. (Malonu žinoma, kad nepagailėjai savo brangaus laiko, bet ką aš norėjau pasakyti, vis dėlto nelabai supratai). Gal tikrai esi labai atviras žmogus, pirma pasakantis, paskui pagalvojantis (arba ir ne), ką pasakė, bet kartais tas "mes taip vienas kitą mylim, kad be sekso - nei dienos" ir taip kas trečioje žinutėje kone iki apsiseilėjimo, na nežinau - tarsi ir savaime peršasi išvada, kad tai kone pagrindinė meilės dydžio vertinimo skalė, o jei kas mano kitaip, tai jie - nukvakę fanatikai tikintieji arba šiaip kokie nabagai, besikankinantys dėl, kaip dabar madinga sakyti, nesuderinamumo. Na nėra malonu dalyvauti diskusijoje, kurioje apskritai lyg ir bandoma akcentuoti, kad moralinių, teologinių ir pan. klausimų čia neliesime, bet kartu ir nuolat leidžiama suprasti, kad stovime ant skirtingų laiptelių. Įdomus visgi fenomenas, kad tikintiesiems su savo įsitikinimais derėtų slėptis krūmuose, o netikintieji gali nevaržomi liaupsinti savo pasirinkimus. Manau, jei tam tikrų temų kaip ir susitarta neliesti, idant ši grynai praktikinė tema netaptų ginčų lauku, tai neliesti jų derėtų abiems pusėms.
❀ Tiesa - visai ne tai, ką galima įtikinamai įrodyti, bet tai, kas viską daro paprasta ir suprantama (A.de Sent Egziuperi)