Globėjų paplepėjimai 4

#481
QUOTE(velute @ 2010 03 14, 22:57)
dieve mano,pagalvojau.ir žinokit nu atsiskleidė vaikas visai kitomis spalvomis.arba ji buvo tiek užgožta Danutės arba aš jau nieko nebesuprantu.na sakyčiau nori įtikti,na bet ,kad nelabai jai to ir reikia.visad atrodo stenėdavo ko paprašytum,o dabar net neprašius viską padaro.   

negi vieno vaiko išėjimas,šitaip gali pakeist kitą g.gif na atrodo,kad ji pas mus augo nuo mažens ir tikrai rūpinasi savo namais ir jaučiasi,kaip namuose.

arba bijo, kad ją irgi atiduosi į globos namus. Braškė iki šiol nuščiūva, pamačiusi mano puseserę, kuri daugiausiai mus vežiojo po viešnagių į globos namus.

Pas mus problema su valgymais kitokia - jokio naujo maisto. reikia nežinau kiek peralkti, kad paragautų kažką naujo. o kadangi peralkti ji nesugeba, tai vat ir maitinamės - vištiena, patiekalais iš faršo, blynais, barščiais, ir varškėčiais. Visai nesenai pradėjo valgyti "žalią varškę", tai yra ne varškėčius ir ne virtinius. ir tAi, tik tuo atveju, jeigu nededu grietinės ar ko nors kito "nevalgomo" - jogurto ar pan. dedu tirpdytą sviestą.
ko gero - nesaugumas?
Atsakyti
#482
na,mūsų Pupa katės maisto nevalgė,bet va su naujovėm irgi ne kas...
negeria kakavos,neįsiūlysi jokių limonadų.Nuo obuolių/kriaušių košės vėmė,tai net nežiūri į tą pusę.Mėgsta žuvies koncervus smile.gif nuo jų neatbaidė net vėmimas...Tai kartais palepinu mirksiukas.gif
o į globos namus sutiko važiuot su sąlyga "jei gausim naują mergaitę"
Atsakyti
#483
QUOTE(Karusia @ 2010 03 15, 08:58)
arba bijo, kad ją irgi atiduosi į globos namus. Braškė iki šiol nuščiūva, pamačiusi mano puseserę, kuri daugiausiai mus vežiojo po viešnagių į globos namus.

Pas mus problema su valgymais kitokia - jokio naujo maisto. reikia nežinau kiek peralkti, kad paragautų kažką naujo. o kadangi peralkti ji nesugeba, tai vat ir maitinamės - vištiena, patiekalais iš faršo, blynais, barščiais, ir varškėčiais. Visai nesenai pradėjo valgyti "žalią varškę", tai yra ne varškėčius ir ne virtinius. ir tAi, tik tuo atveju, jeigu nededu grietinės ar ko nors kito "nevalgomo" - jogurto ar pan. dedu tirpdytą sviestą.
ko gero - nesaugumas?

na kad bijo,tai nemanau.nes gi didzioji pati isejo.o Monika dabar gyvena kaip karaliene.as is vis nemoku net pasakyt kaip viskas pasikeite.man kaip tik atrodo kad ji anksciau bijojo uzgozti Danute,tai ir tunojo kaip pele po sluota.
Atsakyti
#484
QUOTE(Skiautelė @ 2010 03 15, 10:44)
neįsiūlysi jokių limonadų.

O kam jūs juos siūlote? doh.gif g.gif Taigi labai nesveika, džiaugtis reikia, kad jų negeria.
Mano litrais gertų, bet mes jų neperkame, aš juos laikau ypač kenksmingais žmogaus sveikatai, o jau vaikui, tai visai netinka.
Atsakyti
#485
QUOTE(velute @ 2010 03 15, 09:45)
na kad bijo,tai nemanau.nes gi didzioji pati isejo.o Monika dabar gyvena kaip  karaliene.as is vis nemoku net pasakyt kaip viskas pasikeite.man kaip tik atrodo kad ji anksciau bijojo uzgozti Danute,tai ir tunojo kaip pele po sluota.

vienaip gali atrodyti tau, kitaip - vaikui.
man įtartinai atrodo toks paslaugumas. aišku, kalbant gal ir kitiap pasirodo, bet pirma mintis buvo tokia....
Atsakyti
#486
QUOTE(Vistik @ 2010 03 15, 09:49)
O kam jūs juos siūlote? doh.gif  g.gif  Taigi labai nesveika, džiaugtis reikia, kad jų negeria.
Mano litrais gertų, bet mes jų neperkame, aš juos laikau ypač kenksmingais žmogaus sveikatai, o jau vaikui, tai visai netinka.


nei siūlom,nei patys geriam,bet kartais būna tokia situacija svečiuose,ar pliaže,jei savo sultis būna išgėrus
Atsakyti
#487
Na dėl įvaikintų vaikų išskirtinumų. g.gif Man vis tik tai kelia gan daug abejonių. Be abejo, yra adaptacijos periodas abiems pusėms, kai ir jausmai ir santykiai bando atrasti savo vietą... Šiuo atveju sutinku, kad tuo periodu skirtumas dar yra.

O paskui... Tiesiog visiems tėvams jų vaikai atrodo kažkuo išskirtiniai. Nes juose mato tai, ko nemato aplinkiniuose vaikuose. Ir tą išskirtinumą kartais bandai sieti su vaikų kilme, istorija. O ar to reikia?

Va mano pačios pavyzdys. Maniškė be proto bijojo darželių (laikiau, kad pasąmonėje ji tai asocijuoja su vaikų namais) ir kategoriškai nepripažindavo grupinės su kitais vaikais veiklos (irgi laikiau, kad tai tiesioginis vaikų namų palikimas).

Na bet vaikas auga ir vieną dieną (sulaukę 4,5 metų) iškeliaujame į darželį. Maniškė nedalyvauja jokiuose ryto rateliuose, nešoka su vaikais (slepiasi salėje už kėdžių), nedalyvauja vaidinimuose ir pan. g.gif Nueinu pas auklėtoją pasikalbėti. Juk draugų vaikai taip nesielgia, adaptacija senokai turėjo praeiti, grupėje daugiau tokių vaikų irgi nėra.

O auklėtoja (nieko nežinanti apie įvaikinimą) mums labai ramiai sako: taigi jūsų dukra niekuo neišskirtinė, kasmet vis būna po kelis tokius vaikus per visą darželį, kurie taip elgiasi. Pamatysite, praeis metai ir viskas bus gerai doh.gif Taip ir įvyko thumbup.gif

Po to kai man teko kelis metus dirbti su mažesniais vaikais, supratau, kad viena vertus kiekvienas vaikas yra išskirtinis ir turi savo bėdų ir privalumų. Kita vertus "deja vu" - beveik bet kuri situacija jau yra kažkur matyta ir jei yra kažkokia problema, rasite krūvas (neįvaikintų) vaikų turinčių tą pačią problemą.
Atsakyti
#488
Ute - na taip smile.gif bet iš dalies. Dalis problemų yra manau tik palikimo, nepriežiūros rezultatas.
Apie valgymus/nevalgymus. Buvome svečiuose. o mano draugė - kūūūdena kokių reta. siūlo vieną, kitą produktą, - braškė - nė į burną. ir draugė padaro išvadą - "žinai turėtum būti mano vaikas - aš lygiai tiap pat rinkdavausi maistą ir kai mama nematydavo - sušerdavau šuniui" bigsmile.gif virtau iš koto biggrin.gif viena laimė kad mūsų katinytė nieko, be savo maistelio nevalgo laugh.gif
Atsakyti
#489
Mano visas gyvenimas su vaikais-savais,draugių,darželiniais,auklėtiniais...Bet nesutikau nei vieno,kuris valgytų iki vėmimo...O apie globotinius net girdėjau atvejį,kad vaiko skrandis trūko nuo persivalgymo.
Neieškau išskirtinumų,bet kai palyginu,tie vaikeliai vis tik kitokie-gyvenimas dar negimusius pažymėjo.Kai matau Pupą liūdnu veideliu žiūrinėjančią biologinės šeimos nuotraukas,man taip gelia širdį,kad įmanyčiau,tai tą bobą už plaukų atitempčiau vaiko aplankyt
Atsakyti
#490
QUOTE(Skiautelė @ 2010 03 15, 12:09)
*...Bet nesutikau nei vieno,kuris valgytų iki vėmimo...O apie globotinius net girdėjau atvejį,kad vaiko skrandis trūko nuo persivalgymo.

**Neieškau išskirtinumų,bet kai palyginu,tie vaikeliai vis tik kitokie-gyvenimas dar negimusius pažymėjo.

***Kai matau Pupą liūdnu veideliu žiūrinėjančią biologinės šeimos nuotraukas,man taip gelia širdį,kad įmanyčiau,tai tą bobą už plaukų atitempčiau vaiko aplankyt

*Yra tokia liga - blimija. ji yra nervinės kilmės. Valgymu slopinamas nerimas. tik bulimija serga vyresni žmonės, po tokio nuslopinto nerimo priepuolio išsivemia. Tuo tarpu nerimo 9ir persivalgymo) priepuoliais susirgau būdama 5 metų. reikėjo 30 metų, kad išsiaiškinčiau - kodėl, kada. ir ką su tuo daryti.

** Nė velnio nepažymėjo. Nebent alkoholiniu vaisiaus sindromu. O jeigu jo nėra - visa kita, manau, pataisoma. Jei nemanyčiau, nebūčiau ėmusis.

*** kažkada psichologė sakė, kad visada ilgėsis kaip kažko idealaus. bet mastau.gif pakalbėjom kažkada, kad jos tėtis tiesiog kartu negyvena kaip ir dar pusės darželio vaikų g.gif ir pasibaigė tuo. ai bendrai , nepasibaigė, Braškė pareiškė, kad jos tėvas - bailys, nes nedrįso aplankyti g.gif nežinau iš kur išrtaukė, bet porą dienų bambėjo g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Karusia: 15 kovo 2010 - 12:28
#491
QUOTE(Ute @ 2010 03 15, 11:55)
Na dėl įvaikintų vaikų išskirtinumų.  g.gif Man vis tik tai kelia gan daug abejonių. Be abejo, yra adaptacijos periodas abiems pusėms, kai ir jausmai ir santykiai bando atrasti savo vietą... Šiuo atveju sutinku, kad tuo periodu skirtumas dar yra.


Man atrodo, kad skiriasi. Nuo pat pirmos dienos bandžiau tą neigti, auginti normalų, šeimos vaiką. Tačiau skiriasi. Kai yra su kuo palyginti, jaučiasi skirtumas. Sunku jį apsakyti žodžiais. Reikia bent jau su maniške pagyventi ir tada pajausi. Tai nėra kažkoks blogas dalykas. Tiesiog yra skirtumas. Vienas iš jų liguistas ,,lipimas'' ant žmogaus. Kadangi man tenka didžiausias krūvis pavargstu fiziškai, psichologiškai , ir visaip kitaip, jaučiuosi persekiojama pastoviai. Pasireiškia tuo, kad jei tik atsisėdu, net nejaučiu kaip jau lipa ant kelių, jei atsigulu ant lovos, ji jau gula šalia, jei valgau stovi šalia ir jau nori sėstis pas mane, net prie tuliko laukia, vakare ilgos litanijos linkėjimų labanakt, bučiavimusi, pagulėjimų tai pas ją lovoje, paskui pas mus, atrodo išbučiavau, išglosčiau vakare, visi išlinkėjo saldžių sapnų, o jai maža, vistiek dar ateina, dar bando į lovą lyst, aš pavydžiui neturiu nei minutės be jos, dabar mokausi, tai prie kompo ji susineša sagučius ir mane šukuoja, nu ta prasme vistiek turi būt su manim, liesti mane. Kai jau griežtai paparašau nelysti, ji tiesiog ieško kitos ,,aukos'' tėčio ar brolio.
Atsakyti
#492
QUOTE(Vistik @ 2010 03 15, 12:31)
Man atrodo, kad skiriasi. Nuo pat pirmos dienos bandžiau tą neigti, auginti normalų, šeimos vaiką. Tačiau skiriasi. Kai yra su kuo palyginti, jaučiasi skirtumas. Sunku jį apsakyti žodžiais. Reikia bent jau su maniške pagyventi ir tada pajausi. Tai nėra kažkoks blogas dalykas. Tiesiog yra skirtumas. Vienas iš jų liguistas ,,lipimas'' ant žmogaus. Kadangi man tenka didžiausias krūvis pavargstu fiziškai, psichologiškai , ir visaip kitaip,  jaučiuosi persekiojama pastoviai. Pasireiškia tuo, kad jei tik atsisėdu, net nejaučiu kaip jau lipa ant kelių, jei atsigulu ant lovos, ji jau gula šalia, jei valgau stovi šalia ir jau nori sėstis  pas mane, net prie tuliko laukia, vakare ilgos litanijos linkėjimų labanakt, bučiavimusi, pagulėjimų tai pas ją lovoje, paskui  pas mus, atrodo išbučiavau, išglosčiau vakare, visi išlinkėjo saldžių sapnų, o jai maža, vistiek dar ateina, dar bando į lovą lyst, aš pavydžiui neturiu nei minutės be jos, dabar mokausi, tai prie kompo ji susineša sagučius ir mane šukuoja, nu ta prasme vistiek turi būt su manim, liesti mane. Kai jau griežtai paparašau nelysti, ji tiesiog ieško kitos ,,aukos'' tėčio ar brolio.

na,bent jau vienoks elgesys-o maniškė mažiukė vieną dieną lipa ant galvos,kitą nekalba ir visiškai ignoruoja,Arba prieš verkimo periodus būna itin šneki,tiesiog euforinės būsenos.Kas negyvena kartu,sako,kad pati prasigalvoju,džiaugtis turėčiau,kad vaikas krykštauja...arba neimt per daug į galvą tų verkimų-jau reikėjo priprast per tiek laiko
Panašiai pasireiškia bipolė depresija...
Atsakyti