Globėjų paplepėjimai 4

viskas turi pasėkmes. Ir per didelis uolumas- taip pat. Nežinau nė veno, kuris paauglystėj turėdamas galimybę patingėti- eitų darbuotis, kuis galėdamas rasti kvailesnių tų kvailių neieško. Atsimenu ir aš ir turistinius žygius, ir laužus. Nežinau nė vieno kuris miegojo po lietum ant žolės tik dėlto, ad tinginys- lygiai kaip nežinau nė vieno iš bado mirusio prie pilno puodo. Čia ne vaiko problemos, o suaugusiojo- kuris nesugeba niekaip savęs realizuot kitaip, kaip tik trukdydamas aplinkiniams.

deja mes nesusikalbam...cia ir yra problema,kad vienas bando "joti",o kitas pats imasi atsakomybes...nors ir tapdamas kvailiu,nes tas pilnas puodas neatsiranda is niekur...
alfija,ar daznai buna,kad su kuo nors sutiktum,ar ir esi tam,kad pastovei piltum zibala?

protingoms mintims pritariu. Kvailoms ne. Karusią va puikiai suprantu, Vėlutės anksčiau nesupratau, kol neprisiminiau jog ji tiesiog žemaitė, ir iš žemaičių kalbos į lietuvių literatūrinę ne taip paprastai tie žodžiai dėliojasi. Andro dabar jau suprantu. Anksčiau kitaip žiūrėjau, dabar visai kitoks paveikslas piešiasi. O jei tamsta atrodo, jog žibalą pilstau, nu tai tegu atrodo- esu tokia kokia esu, ir kitų pakeisti man nesinori. O šiaip jau, dėl bendro išprusimo- tai jei jau kažkoks virtualus asmuo, konkretus asmuo labai trukdo- atsakymo reik ieškot savyje, o ne kituose.

atsakymas kokio ir tikejausi ir tau geros dienos!visas supratai po tam tikro laiko,gal ateis tokia diena kai ir mes susikalbesim...atleisk,bet dabar tai kainuoja per daug...

p.s.pasiskaitineju cia viska seniai,jau keleta metu,tai tokia nuomone ir susidare...

Sveikos
Ką manote apie naują vaikų teisų kontrolierę? Kažin kaip ji vadovaus. Aš tai nesuprantu tos įstaigos reikšmės. Kam ji? Realiai nieko nedaro. Na patarimus rekomendacinio pobūdžio duoda.


O mane neeramina mano dukros tas, grubiai pasakant, lindimas į š.... vaikams darželyje. Jei ji nori su kažkuo žaisti, ar draugauti , tai ta mergaitė faktiškai jau valdo ją, ką liepia tą ji daro, nors ir žino, kad blogai daro, bet svarbu įtikti. Jau kiek kalbėjom, aiškinom, kad na šita nežaidžia, tai žaisk su kita, bet ji kažkaip vistiek paklūsta ir viskas. Net sakykim kažkokį daiktą, kuris na nelabai daželiui tinkamas neštis, nes auklėtojos neleidžia, pasislepia, kad tik nusinešti, kad tik įtikti kažkuriai mergaitei. Ji žino, kad blogai, kad aš pyksiu, kad auklėtojos pyks, bet tas kaip sakant noras įtikti, jai svarbesnis.

Daug pridiskutavote

Apie lepinimą. Pažinojau net porą šeimų, kurių vaikui (abiejose šeimose po vieną vaiką) labai ryškiai matėsi nemaži sutrikimai (būten sutrikimai, o ne šiaip ambicijos, piktybiškas elgesys, etc.). Jie atitiko konkrečius simptomus ir kaip nespecialistas iš šono lengvai prirašytum konkrečią diagnozę su kuria teks daug vargti.

Buvau apšalusi, kai ir abiem atvejais buvo diagnozuota "lepinimas ir to tiesioginės pasekmės"

O dėl skirtingo elgesio namie-darželyje. Mano vieni kaimynai turėjo problemų su sūnumi. Jam diagnozuotas nedidelis motorikos sutrikimas (tik kiek supratau nelabai pasiduodantis gydymui) nuo vaikystės ir psichologiškai (nuo pat darželio) vaikas nusprendė, kad jei jis negali pasižymėti būdamas geras (pvz. gražiai nuspalvinti, užrašyti), jis bandys pasižymėti būdamas blogas. Situacija buvo analogiška: namie viskas ok, o darželyje mokykloje - košmaras. Tėvai labai išsilavinę - vaiką daug metų vedžiojo į terapijas, bet...

pažinojau tris lepinančias vaikus šeimas.Nors man būdavo baisu žiūrėt,bet turiu pripažint,kad rezultatai geri...

dėl rolių : juk mes,suaugę,irgi vienokie esam namie,kitokie darbe,dar kitokie per vakarėlius.Tai ko norim iš vaikų?

čia nereikia net sutrikimo kokio, toks "normalus" susiradimas tam tikrą rolę - kolektyve. (mano sūnėnas turėjo tokią bėdą. Kai išėjo į kitą kolektyvą, "blogiuko" jau buvo užimta Dabar toks vidutiniokas (toje mokykloje) su savais hobiais ir autoritetu - žvejyboje, dviračių taisyme ir pan.

paskaityk knyga- KAIP UGDYTI VAIKO EMOCINĮ INTELEKTĄ, , nes emocinis intelektas -socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie sudaro vadinamąjį charakterį ir tai ugdymas vaiko gebėjimų kaip tokių -sėkmingai susirasti draugų ir puoselėti draugystę, , sėkmingai įsitraukti į grupę ir t.t. Taiirgi mano knygų,kurias pirksiu saraše, taigi paskaitinėjau ,ir kadangi pas mane viskas kaipr neblogai, tai dar neįsigilinau.

o aš tai dabar labai mėgstu paklausti žmogaus " Tu prie gražių ar prie protingų? arbe teigti' Manai esi labai gražus?, ne, tu protingas", suprask-esi ir piktybinis, ir pagiežingas ir savanaudis. Tik kvailiukai yra geraširdžiaižiai ir jie gražūs

Nieko tokio kad Alfija manęs nesuprato, aš pati savęs nesupratau. kai apie meilę Dainiui ji grubiai pašnekėjo, tai ir prisiverčiau save leisti į savo dvasios, sielos tvartą, ten gi daug mėšlo. Drąsos reikia ten eiti ir tvarkytis, smirda ir nemalonu. Dabar jau ir aš šokiruoju žmones savo tiesmukiškumu, ypač patenkinta kaip sudirbau VTAT, kurios man surengė posėdį dėl dainiaus neįgalumo, mat norėjo mane pasmerkti kad siekiu jam neįgalumo, tipo savanaudė, dėl pinigų. Suprato, aš tai džiaugiausi taip kad jos man davė progą pasisakyti kad pėščia per klaipėdą grįžau su savim kalbėdama nes nespėjau visko pasakyti ką galvoju


O apie vaikų teises tai kraupstu, kraupstu, kraupstu. kad ir rodo laidą apie Jonaitį, ir kalbina VTAT viršininkę, kur ji idiotiškai šypsosi ir Jonaičiui sufleruoja iš kur jis pinigų gauna-kaimynui malkas kirto, ir tai dos dirba? siaubas.Kaži ką veiks naujoji kontrolierė bet bazė, palikimas tai baisus. O kad ir tas šeimynų likvidavimas?Kas čia galimybė savivaldybėms atsikratyti šeimynų? Aš šeimynų tėvams galimybė atsikratyti vaikų ir tokio gyvenimo?davė šeimynų vaikams po 1050 litų ir apsigraibė kad per daug?vaikų namuose vaikai kainuoja dar daugiau išlaikyti ir darbuotojų dirba beveik tiek kiek vaikų yra. Kūdikių namuose tai darbuotojų daugiau, daug daugiau...
Papildyta:
pippi kukū

Kukū
Ach tu, pastebėjai mane? Aš čia kaip partizanė krūmuose sėdžiu ir skaitau tarp darbų
Nežinau čia ką dabar jums ir papasakot... Nu lepinu aš saviškę, lepinu Bet žinai, man šilčiausi prisiminimai iš vaikystės - tos akimirkos, kai mama mane palepindavo. Nu tai kas dar gyvenime palepins jei ne mama? O dabar mano gražuolė tai ir visai pasileis - mat dešinę ranką sugebėjo susilaužyti (per TV rodė dailųjį čiuožimą, tai ir ji kartu ant parketo "pačiuožė"), abu kaulus prie riešo nulaužė, tai ir prausiu aš ją dabar, ir rengiu ... Visai kaip kūdikėlis. Bandė išsireikalauti, kad ir maitinti pradėčiau, bet neišdegė, liepiau mokytis kaire valgyti (o mokykloje tai mergaitės vos ne burtus traukia kuriai čia teks ta garbė jai - atsiprašau - WC padėti, viena per kitą ją pietumis maitina... Žodžiu, gavo gyvą lėlę ). Kitą savaitę jau kaip ir turėtų gipsą nuimti, maniškė to visai nelaukia - juk tada vėl diktantus reikės rašyti...

ne nu pasakykit konkrečia ką jūs vadinat lepinimu? Niekaip neįkertu? Kas tas lepinimas? Iškreipta savos asmenybės projekcija į kitą asmenį? Bet tai čia o kie darbo su savim pačiu, bet jau depresijas apsitvarkyt savyje. O jei tai, kad vaikui pavargusiam leidi kažk daugiau arba mažiau- tai čia nu mano giliu supratimu tesiog situacijos supratimas. Psio laukiu konkrečių paaiškinimų kas yra lepinimas.
O dėl vartymosi- aš visur vienoda- niekam nennoriu nei patikti, nei įtikti. Pati sau įdomi, turiu ką veikti. IR mane priima tokią kokia esu , arba ne. Bet tam, kad kažkam patikti nesivarčiau ir nesiversiu. Sutinku, kad mano gyvenimo kartelė yra aukštai kaip sau taip ir itiem, ir man nenuostabu ad kažkas bandydamas ją įveikti įsistato guzą, bet jei tas guzas am padeda tai tuo labai džiaugiuosi.

Man susidarė toks vaizdas, kad čia rašiusios lepinimu laiko, pvz., kai vaikas gali kažką pasidaryti pats, bet už jį tą vis tiek padaro mama. Čia kažkas (dabar tiksliai neprisimenu kas) pasakojo kaip nesmagu stebėti draugę, kuri taip savo sūnų lepina, jam galvą plauna, ir t.t. Aišku, nežinau kiek tam berniukui metų, bet ir aš savo vaikui galvą plaunu, ir indus už ją kartais suplaunu, o savaitgaliais ir pusryčius į lovą gauna ant padėklo (nes rytiniai filmukai - tai šventa). Ir sakau aš jai "tu mano lepūnėlė", ir ji džiugiai tą patvirtina Nu ir nematau čia nieko blogo. Kai man būna visai vasia, tai ir ji mane apšokinėja kiek gali, ir kavą man pašildo,ir pagaili. Va ir vakar pagailėjo - atėjau aš jos iš prailgintos pasiimti, o pavargus buvau siaubingai. Šiomis dienomis tiek darbų užpuolė. Tai ji man ir sako: "Mamyte, tu šitam darbe per daug pavargsti, tau reikia darbą keisti. Aš žinau koks tau būtų labai geras darbas - eik dirbti aukle". Aš jai aiškinu, kad jei aš dirbčiau aukle, mes nelabai nešgyventume, auklės daug negauna. Tai ji taip nustebusi klausia: "Tai kodėl visi sako, kad šiais laikais auklės tokios brangios?"