Globėjų paplepėjimai 4

Džiugui kažkaip labai svarbu buvo mokėti. Labai jam svarbu dideliu būti buvo visą laiką. Mažas gi buvo, aštuonių mėnesių ir labai aiškiai matėsi kaip jis pyksta kam jis tik ropoja, kai kiti vaikšto. Lygiai devynių ir eit pradėjo. Tą dieną. Ir viskas- daugiau ir neropojo, paskui išmk bėgiot irgi metų buvo. O va kalbėt, kad neverta greit rupūžokas susiprato, ir nekalbėjo tyčia. Logopedė ir kortelėj užrašė apie užsispyrimą ir tyčinį nekalbėjimą. Nugi nenaudinga kalbėt- mažiau gauni, nekali daugiau pasiūlo . Nu jis turėjo į ką lygiuotis- kartu gyvenančios sesers du sūnus ir dvi dukras. Jeigu jam sakai jis mažas- jis priešinasi ir įrodinėja, kad didelis. Dabar taip ir yra- Rimantas tų blynų užsimaišyt žmoniškai nemoka, nors jam devynilika, o Duksis moka. Jis jam ir kepa. IR jokios pagalbos nepriima. O su anglų kalba kaip buvo, nu va ką reiškia jis nemoka, o dideli tai moka- jis iš fimukų ir išmoko- tai to, tai ano pasiklausia žodžio ir moka. Ir rusų taip pat. Mokykloj mokosi vokiečių.
ad už grojančius, pieiančius automatiškai visko daug padarai ir padaryti turi, nes paskui visokių daug dar ir kabliukų- to neišmoko, ano nespėjo. Duksis išeina dešmtą arba venuoliktą ir būna namuose šeštą. Laukiu trečios kalsės kada baigsis ta antra pamaina.

Tai ,Alfija, čia kas kaip gali taip ir leidžia , nu kiek pakeli -tu daug pakeli tai didelės ribos o aš tai su mažesniais rezervais nervų ir kantrybės. Nu vat esu tokia, tiksliau buvau, dabar visai normaliai, nes jau logikos ir Dainiaus elgesy randasi, tai randam mudu bendrą kalbą visai lengvai. Buvo nelengva kol iki to atėjom, abiem. Nu bet kuri blogybė mažesnė-turėti mane tokią ar visai neturėti

Ech, kaip smagu skaityti, šviesiau darosi ....kartais taip pavargstu:
vakar vyresnėlio pareinančio iš laiptinės laukiau 20 minučių. Kilus protestui, kad noriu dar būti lauke ir čia liksiu, ramiai pasakiau, kad nusiramink, kai jau norėsi pareisi, o aš labai lauksiu (name tik keli butai, kiemas ir laiptinė saugūs) 10 min. klausiausi kelnių žiugždėjimo, dar kiek laiko stebėjau svarstymus pro durų akutę...parėjo, bet filmuko neteko (buvo įspėtas). Oi moko jie mane kantrybės ir dar oi kaip daug ko....didžiausi mano mokytojai

yra pati didžiausia gėrybė turėti mamą, tai yra tave. Ir jokių ten blogybių dėl turėjimo .
Nu ašne iškarto susiorientavau, kad po griežtumu iš tikrųjų tavo trapumas slepiasi. Aš gerąja prasme.

mano , va tik pašnekėjau apie agresiją daržely, tai pareina visas nelaimingas ir iškarto " prisiduoda:-servėtėlę suplėšiau Tai čia ką tik grupėj nupirktos tokios kur ant stalo padeda-padėkliukai tokie. Kam tu tai padarei, klausiu, o iš vakaro kalbėjom apie blogus darbus,perspėjau kad gali gi jį į policiją išvesti. Jis sako-man Gražina atleido, čia auklėtoja bet ne ta kurios klauso.Aš šiandien pasiskaičiau apie Amnenės psic. internatą kaip juos ten tramdomaisiais marškiniais riša, tai jam ramiai pradėjau aiškinti ką jam gali vaikų kalėjime padaryti ir pasiūliau leistis pabandyti. Bliauna bet ir smalsu. Bliauna todėl, kad nežino kaip čia reaguoti tai ką aš čia dabar su juo darau ar baudžiau ar grąsinu, tai jam nauja nes gintis kaip ir nėra dėl ko. Aš jį įkalbinėju kad tik parodysiu ir atrišiu, o jis žinos kaip būna ir viskas. Apvilkau ir surišau rankoves nugaroj ir sakau-kai padarysi su rankom blogą darbą, tai tokia bus bausmė, reiks būti surištom rankom, čia kalėjime, čia ne aš taip darysiu. Pabandėm ir jį paleidau.Paleidus dievagojosi daugiau negadinti daiktų. Pats, aš neverčiau pažadėti , kaip tik buvau" labai nustebusi" kad jis taip kvailai elgiasi.Rodžiau ,kad manęs tai nesuerzino ir nesupykdė, tik nustebino jo kvailas elgesys. Nu pažiūrėsim kaip toliau bus. Išėjom su Rugile ilgam, visam vakarui, jis pasiliko su broliu- buvo idealus vaikas. Geriausia tai,kad jis išmokytas pabūti pats su savim, pažaisti, užsiimti, tai yra nėra prisikabinęs prie manęs. tiesiog esu jį atkabinus ir nesileidžiu kad man vadovautų. Jau ir jis mane užkloja jeigu užsnūstu, palieka man saldainį gautą daržely, tik labai nori kad už tai būtų padėkota

taigi grįžo ir to Kauno. Parvežė dovanų švilpuką iš velnių muziejaus. Boso rakto švilpuką , o sau smuiko rakto nusipirko. Čia žinote tonacijom skiriasi. Broliams po čiulpinuką, ir sesei atvirukų. Va taip va. O dabar jau devintą sapną sapnuoja, viskas. Nusitapsėjo mirtinai. Jo, vaikai yra didžiausi gyvenimo mokytojai.
Viskas bus gerai, kai kur turi persilaužti. Nu iš pusiausvyros gali gret išvesti- nu oro įkvepi ir vėl skaičiuoji ir dešimt. Būna visokių būdavo minčių- nu tu paalauk, pareisim mudu namo- parodysiu. Bet su durim ir ožiai baigiasi, tai ką ten jau jam rodysi. Psio. IR viską pamena, ir ko negaus, ir kaip bus, ką prarado- ale nerauda. Toks geras geras būdavo. Iki kito ožio. O paskui baigėsi vieną dieną ir baigėsi. Įdomu koia bus paauglystė , nors jei vis dar grosim, o mes taip visi nusiteikę tai ta paauglystė gali praeit ir visai nepastebėta, kaip Rimantui jis piešia.Ir Aistei, irgi piešė.

Abdro, tokiu atveju aš taikau ekonomines sankcijas, ir Vanesa įspėta iš anksto - paimi mano lūpdažius ( o tatai reiškia, kad aš jų nebeturiu ir - plaunu sienas, katę ar dar kai nos ,.,,) - laužau tavo lūpdažį. Imi mano telfoną (buvo itrynusi visą atmintį) - analogiškai. Savo lūpdažius ji saugo. sudaužė kvepalus - nepirkom gumos ir saldainių, kol sutaupėm naujiems. Po lūžusių lūpdažių neteko jos rankose matyti mano telefono ar dar kažko "uždrausto".

Andro, ir kaip tu tai padarei?
Man tas nepavyksta, gal aš skystimas esu?
Maniškė visada prikibus prie manęs.
Dabar dar aš turiu ryte prie darželio prižadėti, kad per jos pietų miegą darbe aš apie ją galvosiu ir mintimis ateisiu paglostysiu. Ir kai pasiimu vakare sako, aš jaučiau kaip glostei. Ar čia normalu? Jai 7 tuoj.
Pažystamai papasakojau šitą, tai mačiau , kad pagalvojo, kad mes durnos abi.

Aišku, kad normalu. Mano vaikui 8 metai, bet kartais turiu pažadėti, kad naktį ją sapnuosiu. Neseniai pas senelius nakvojo, tai paprašė, kad aš jos nuotrauką ant pagalvės pasidėčiau . Taip pat ir mokykloje - kažkada rašė matematikos testą, viską labai gerai suskaičiavo, gavo A, tai po to man sako: "Aš galvoje girdėjau, kaip tu man atsakymus sakai, ir kaip sakai, kad susikaupčiau ir į šonus nežiūrėčiau. Tai aš ir nežiūrėjau".
Mano vaikas žiauriai norėjo šeimos (kaip, tikėtina, ir taviškė). Ji iki šiol sako, kad globos namuose buvo negerai, kartais užeina liūdnumas ir paverkia (ypač per visokias ten Nomedos akcijas), kad jai tai pasisekė, o kiti vaikučiai ir toliau be mamyčių gyvena. Manyčiau, kad mūsų vaikai (kurie šie tiek vyresni buvo įvaikinti ar paimti globai) gal labiau brangina šeimą (nes žino kas yra jos netekti), negu biologiniai, kurie šeimą ir mamos meilę priima kaip savaime suprantamą dalyką

Ir tie draskymaisi negražus testuoja manau-ar tikrai taip mane myli, kad net negero negražinsi atgal

Pas mus viskas super

Su tais testavimais tai sutinku, kad labai sunkiai suvokiams mums suaugusiems vaikų būdas sužinoti ar juos, tokius, mylim.

Su tom vienturtėm mergaitėm-tai ir aš atrodyčiau durna nes tikrai taip elgčiausi. O dabar negaliu pakęsti konkurencijos, tai visų vyrų pas mus teisės lygios ir nei vienas man ant galvos nelipa. O mergaitė nu čia kita kalba, čia moteriški reikalai Taip Dainiui pasakau kai mes su Rugile šiaušiam kur nors. Jį tėčiui prisuku, jaučiu jis jį kurstys valdžią imt nes tėvas tuoj pasiduoda.

galvojau,kad mano problemos-amžiuje...
pasirodo-vienturtėlėje