QUOTE(Paragintoji @ 2009 11 01, 02:19)
Ir man su šia teorija teko susidurti ne kartą ar bent jau ją apmąstyti galvojant apie globos ar įvaikinimo atvejus. Bet vienareikšmiškai - teorija nėra teisinga. Vien jau todėl, kad ši teorija prikabina neklystančiojo etiketę globėjui ar įvaikinančiam. Kurių tarpe begalė asmeninių problemų neišsisprendusių žmonių. Gerai, jei tos problemos yra lengvos formos... Nieko nenoriu įžeisti, bet kabintis sau teisiųjų aureolę nėra teisinga. Ypač kai kalbama apie vaikus.
Na aš šiaip į viską žiūriu realiai. Tikrai negaliu prisiimti, atsakomybės ir kaltės, už kažkokias kito padarytas klaidas. Nu tiesiog negaliu, neesu gal didvyrė.
Tačiau atsakomybės nevengiu ir nebijau. Žiūrint į mano situaciją, kadangi savo saulytę pasiėmiau ganėtinai mažą, nors ir labai ,,sužeistą,, tačiau manau, kad aš esu ir būsiu atsakinga už jos išauklėjimą, aš prisiimsiu klaidas, bandysiu įžiūrėti savo elgesio kažkokius trūkumus, ir tikrai nekaltinsiu nei genų, nei dar kažko, beliks tik save kaltinti, jei kažkas nepasiseks. Bet tiksiuosi mano dukriukas bus šaunus žmogiukas užaugęs.

Tačiau niekaip neisivaizduoju, kad galėčiau prisiimti visą atsakomybę už vaiko elgesį, tinkamą išauklėjimą, jei pasiimčiau vaiką kokių 12 m., kuris per tą laiką ir tėvų smurtą išgyveno, ir vaikų namuose ilgą laiką buvo, ir dar kažko na liūdno jo praeityje buvo, galėčiau pabandyti jį sušildyti, bet atsakomybės tikrai šimtaprocentinės negalėčiau prisiimti ir kaltinti tik save, kad kažkas nepasisekė.