Užuojauta, Simense.
Sveiki, Reikia jusu patarimu
musu mociute serga 4 stadija skrandzio veziu
Ir zinot jau paskutines visai dieneles.Viduriuoja ji naktim kraujais.Irbeda tame,kad ji visiskai nenori pampersu,nusidrasko tuoj pat.Gal yra kokiu budu,kaip sia problema ispresti?Ant kedes sodinti nebegalim,nes alpsta is karto.
Ir graziuoju kalbam,prasom,nenori ir vsio.Turejom toki plasmasini,po uzpakaliu,kaip puodeli,neiseina padaryti,ten jei.Pati pergyvena,kad sitaip vaikam uzsikrove,sako niekada gyvenime,negalvojau,kad sitaip vaikam uzsikarsiu.Labai lauksiu jusu patarimu




QUOTE(giedrute 99 @ 2010 03 29, 14:13)
Net nežinau ką tau patarti. Mūsiškė irgi nesideda sauskelnių. Bėdos atveju turim vienkartines palutes, pabandyk

QUOTE(Awita @ 2010 03 29, 16:09)
Net nežinau ką tau patarti. Mūsiškė irgi nesideda sauskelnių. Bėdos atveju turim vienkartines palutes, pabandyk 

Aciu uz patarima,bandysim tas palutes.Uzvakar ryte,pasileido viskas per abu galus,iskvietem greitaja,bet greitoji,pakelus nuo lovos pamate,kad viskas pasileido,tai net nebeveze.Sako,nebera prasmes bevezti,taip ir kankinasi vargsiuke,prase rozanciu,bet vistiek jo nebesugeba kalbeti.Tiesiog plysta sirdis ziurint i ja.Auksinis zmogus buvo,visa gyvenima are,kad tik vaikam ka turetu duoti.Toks zmogus,apie kuri galima drasiai eiles kurti.Visada,kas tik uzsukdavo i kiema,visad prie stalo pasodins,pavaisins,nesvarbu,kad ir pirma karta zmogu matys.Netektis visai giminei didziule


QUOTE(giedrute 99 @ 2010 03 29, 15:25)


QUOTE(Simense @ 2010 03 25, 02:52)
Sveikos, mergaitės!
Mano mama iškeliavo šįvakar.
Šalia buvo mūsų šėima, mano sesuo, kunigas. Grįžau iš darbo ir radau ją ištiktą komos. Maniau, kad mama atsigaus (na, bent jau kitą dieną), ir pakviečiau kunigą, kad dvasiškai sutiprintų. Jam besimeldžiant jinai užgeso.
Prieš dvi dienas jinai pasakė (visą laiką nepaprastai bijojusi mirties); ,,Dieve, pasiimk...'' Ir kažkaip supratau, kad ji jau prašosi išeiti.
Aišku, norėjau, kad išėjimo metu mama būtų sąmoninga, ir ją išlydėti, bet džiaugiuos vien tuo, kad buvau tą minutę šalia, ir su tais artimaisiais, kuriais ir turėjau būti.

Mano mama iškeliavo šįvakar.

Šalia buvo mūsų šėima, mano sesuo, kunigas. Grįžau iš darbo ir radau ją ištiktą komos. Maniau, kad mama atsigaus (na, bent jau kitą dieną), ir pakviečiau kunigą, kad dvasiškai sutiprintų. Jam besimeldžiant jinai užgeso.
Prieš dvi dienas jinai pasakė (visą laiką nepaprastai bijojusi mirties); ,,Dieve, pasiimk...'' Ir kažkaip supratau, kad ji jau prašosi išeiti.
Aišku, norėjau, kad išėjimo metu mama būtų sąmoninga, ir ją išlydėti, bet džiaugiuos vien tuo, kad buvau tą minutę šalia, ir su tais artimaisiais, kuriais ir turėjau būti.



TU TIEK PASTANGU DEJAI...
buvai sios temos aktyvi dalyve...tikiuosi,kaip ir as,vos daugiau kaip pries men-palaidojusi mociute-prizadejau cia grizti kartais...ir gryztu,seku tema-kuo galiu-patariu-nes tik mes-kurios susidure su tuo-galim suprasti ir padeti kitiems...manau,ir tu apsikankysi dar cia...uzjauciu,net neisivaizduoji(o manau-isivaizduoji)....pati pergyvenau mamos mirti,o dabar-ir mociutes...aisku,mociute jau atgyvenusi buvo-kankinosi ir tiek,ir man skausmo suteikdama,dabar jau atsigaunu,bet iki siol-atsibundu 3-4 val ryto,iprasta-pasiziureti-kaip ji....laikykis.
Papildyta:
QUOTE(julliett @ 2010 03 26, 17:40)
Mes turim SPP-2 . tiksliau mano mama . Jai 80 metu vaistukai jai kompensuojami o stai sauskelnes ir paklodes ne
ir nebus kompensuojami,kol negaus SP-1,visiskos negalios-o ja siuo metu gauti-be galo sunku...
per didziausius vargus,gavau savo mociutei SP-1,bet,pasitvirtino dar viena tiesa-kai susitvarkai sp-1,perejas kryziaus kelius-netrukus slaugomasis mirsta...tik pries mirti-ja galima gauti



p.s.mano mociutei buvo 87,kai ji gavo SP-1.
Simense,labai didele uzuojauta
Puikiai zinau ka jauciate
Bet panos,kazkaip,kol pats nesusiduri su tuo,tai net neisivaizduoji,ant kiek yra sunku.Kazkaip,pakol mociute neatsidure onkologiniam,net nesusimastydavau,kad sitek daud ligoniu gali buti.Bet kai apsilankiau pirma karta tenai
Jezau,man tas vaizdas iki pat siol stovi akyse.Ant kiek yra skaudziu,kaip cia issireiksti teisingai, ligu.
Vakar kaip tik vazevau i akropoli,vienkartiniu paklodziu.Ir belaugdama eilej susimasciau.Visi kazkur skuba,kas apsiperka,kas siaip slampineja.O kazkas guli,ir jam jau nieko nebereikia,apie nieka nebesvajoja,didziausias noras,kad tik nebeskaudetu.Ir zinokit,taip sirdi suspaude.
Siandiena,jau mazai bekalba,bet praso,kad visi ateitu atsisveikinti.Sako broliui noriu paskambinti,atsiprasyti,jei kas buvo netaip.Nu zinokit,neimanoma neverkti.




Vakar kaip tik vazevau i akropoli,vienkartiniu paklodziu.Ir belaugdama eilej susimasciau.Visi kazkur skuba,kas apsiperka,kas siaip slampineja.O kazkas guli,ir jam jau nieko nebereikia,apie nieka nebesvajoja,didziausias noras,kad tik nebeskaudetu.Ir zinokit,taip sirdi suspaude.
Siandiena,jau mazai bekalba,bet praso,kad visi ateitu atsisveikinti.Sako broliui noriu paskambinti,atsiprasyti,jei kas buvo netaip.Nu zinokit,neimanoma neverkti.

QUOTE(giedrute 99 @ 2010 03 29, 16:25)
Aciu uz patarima,bandysim tas palutes.Uzvakar ryte,pasileido viskas per abu galus,iskvietem greitaja,bet greitoji,pakelus nuo lovos pamate,kad viskas pasileido,tai net nebeveze.Sako,nebera prasmes bevezti,taip ir kankinasi vargsiuke,prase rozanciu,bet vistiek jo nebesugeba kalbeti.Tiesiog plysta sirdis ziurint i ja.Auksinis zmogus buvo,visa gyvenima are,kad tik vaikam ka turetu duoti.Toks zmogus,apie kuri galima drasiai eiles kurti.Visada,kas tik uzsukdavo i kiema,visad prie stalo pasodins,pavaisins,nesvarbu,kad ir pirma karta zmogu matys.Netektis visai giminei didziule
Netgi dabar guledama mirties patale,kas tik prieina,visus glosto 


...kaip ziauru...uzjauciu...mano mociute-irgi man buvo artimiausias zmogus,nes tevas paliko dar maza,mama-pasieme mane tik nuo 6 metu,o siaip-ji mane uzaugino...ir jei ne ji-nebutu ir manes...itariu,mama nenorejo manes,bet mociute prizadejo,kad pades auginti-ir...augino.
na,maniske,kai guledama mirties patale-atvirksciai-vijo lauk visus,buvo pikta,nesiorentavo,nebepazindavo nei manes,nei slauges,nesiduodavo prausiama-nqa-buvo tiesiog nevaldoma-kai tik prisilieti prie jos-pradedavo rekti,kad jai neduoda ramybes,ji svari(o budavo visa ,,apsidirbusi",sauskelnes pakeist-apiplaut-buvo be galo sunku-ji noredavo tik miego ir ramybes,tik slauge,siaip ne taip su ja susitvarkydavo...
bet,kaip bebutu skaudu-tiesa yra ta,kad jei jau nebelaiko ismatu,viduriuoja,viska po savim,jau...tai nebeilgai tetruks...greitoji ir pas mus nebebvaziavo....sake-niekuo mes nepadesim ...

Papildyta:
QUOTE(giedrute 99 @ 2010 03 31, 20:59)
Simense,labai didele uzuojauta
Puikiai zinau ka jauciate
Bet panos,kazkaip,kol pats nesusiduri su tuo,tai net neisivaizduoji,ant kiek yra sunku.Kazkaip,pakol mociute neatsidure onkologiniam,net nesusimastydavau,kad sitek daud ligoniu gali buti.Bet kai apsilankiau pirma karta tenai
Jezau,man tas vaizdas iki pat siol stovi akyse.Ant kiek yra skaudziu,kaip cia issireiksti teisingai, ligu.
Vakar kaip tik vazevau i akropoli,vienkartiniu paklodziu.Ir belaugdama eilej susimasciau.Visi kazkur skuba,kas apsiperka,kas siaip slampineja.O kazkas guli,ir jam jau nieko nebereikia,apie nieka nebesvajoja,didziausias noras,kad tik nebeskaudetu.Ir zinokit,taip sirdi suspaude.
Siandiena,jau mazai bekalba,bet praso,kad visi ateitu atsisveikinti.Sako broliui noriu paskambinti,atsiprasyti,jei kas buvo netaip.Nu zinokit,neimanoma neverkti.




Vakar kaip tik vazevau i akropoli,vienkartiniu paklodziu.Ir belaugdama eilej susimasciau.Visi kazkur skuba,kas apsiperka,kas siaip slampineja.O kazkas guli,ir jam jau nieko nebereikia,apie nieka nebesvajoja,didziausias noras,kad tik nebeskaudetu.Ir zinokit,taip sirdi suspaude.
Siandiena,jau mazai bekalba,bet praso,kad visi ateitu atsisveikinti.Sako broliui noriu paskambinti,atsiprasyti,jei kas buvo netaip.Nu zinokit,neimanoma neverkti.

kaip ziauru...man buvo lengviau-nes jos smegenys jau seniai buvo pazeistos,atrofavosi,o sirdis-buvo labai stipri,ji jau senokai nesiorentavo,buvo abejinga,nieko nepazindavo...istysai tik miegodavo-diena ir nakti...istysai.ir mire -miegodama,tai kazkaip,jokiu atsisveikinimu,kalbu

QUOTE(giedrute 99 @ 2010 03 31, 19:59)
praso,kad visi ateitu atsisveikinti.Sako broliui noriu paskambinti,atsiprasyti,jei kas buvo netaip.Nu zinokit,neimanoma neverkti. 

Šviesus protas, ... man atrodo toks ir turi būt išėjimas amžinybėn, atsisveikinimas, susitaikymas ..

Man irgi mociute,buvo kaip mama.Sunkiausiu momentu,tik ji buvo salia,ji vienintele,kuri mane prieme,neatstume.Atsimenu,rytais visada,pro duris ikis pilna bliuduka obuoliu,kad pramerkus akis galeciau grauzti,kol isibudinsiu.Mociute,man autoritetas,is jos daug dalyku ismokau.Todel be proto skaudu,kad ji sitaip serga.Ir net neisivaizduoju,kaip reikes viska isgyventi,kai jos nebebus.Kazkaip, jau zinokit man isterija kyla,kaip ji gali numirti,kokia teise ji turi mirti,ir mus palikt...Vakar,sakau mociut, jau greit zibutes suzydes,o ji sako,zinau,nes prie pamata pas ja auga krumuks zibuciu.Ji sako,gail,kad as nebematysiu.Nu zinokit,maniau kad sirdis islips is skausmo.

QUOTE(giedrute 99 @ 2010 03 31, 21:20)
Man irgi mociute,buvo kaip mama.Sunkiausiu momentu,tik ji buvo salia,ji vienintele,kuri mane prieme,neatstume.Atsimenu,rytais visada,pro duris ikis pilna bliuduka obuoliu,kad pramerkus akis galeciau grauzti,kol isibudinsiu.Mociute,man autoritetas,is jos daug dalyku ismokau.Todel be proto skaudu,kad ji sitaip serga.Ir net neisivaizduoju,kaip reikes viska isgyventi,kai jos nebebus.Kazkaip, jau zinokit man isterija kyla,kaip ji gali numirti,kokia teise ji turi mirti,ir mus palikt...Vakar,sakau mociut, jau greit zibutes suzydes,o ji sako,zinau,nes prie pamata pas ja auga krumuks zibuciu.Ji sako,gail,kad as nebematysiu.Nu zinokit,maniau kad sirdis islips is skausmo. 

Laikykis, saulyte!
Taip jautriai ir graziai viska aprasei. Zinau, kaip sunku vaziuoti I ir is ligonines, zinau, kaip visos mintys, viskas namie gyvena ligoniuko gyvenima. Maziausias sveikatos bukles pagerejimas suteikia laimes, nelyginant laimejimui loterijoje...
Man sunkiu metu B grupes vitaminai gelbejo.
Stiprybes tau!